Technologijos kaip religija tampa fenomenu, kuris įtraukia žmones į bendruomenes, kur tikėjimas prekės ženklu nustelbia racionalumą. MIT tyrimas apie laikus, kai "Apple" istorijoje "evangelisto" rolė buvo ne metafora, o praktinis būdas auginti skaitmeninę bendruomenę. Ekosistemos ima veikti kaip modernios bažnyčios — su ritualais, autoritetais ir beveik stebuklo laukimu kiekvieno naujo įrenginio pristatymo metu. Tokiose erdvėse prekės ženklai tyliai tampa tapatybės ženklais, formuojančiais savas "tikėjimo kryptis" ir kuriančiais naratyvus, kurie nepastebimai pririša prie savo pasaulio. O kam tu meldiesi? Kas nutinka, kai "brandas" virsta beveik sekta? "Apple" aplink save kuria ne tik ekosistemą, bet ir laukimo ritualus, dirbtinį deficitą, savotiškas dogmas, kurias šventai gina fanų bendruomenės. Čia net akivaizdūs nesusipratimai — lėtesnis įkrovimas, trūkstamos funkcijos, absurdiškai brangūs priedai ar pelė su įkrovimo lizdu apačioje — tampa visiškai pateisinami, tarsi taip ir turėtų būti. Marketingas perauga į tikėjimą, o logika nusileidžia jausmui, kad obuolys yra ne apie produktą, o apie identitetą. Kas atsitinka, kai net milžiniškos technologijų kompanijos tampa pažeidžiamos paprastomis, bet genialiai sukonstruotomis apgaulėmis? Istorija apie suklastotus dokumentus, netikrus banko "account’us" ir fiktyvias sąskaitas atskleidžia, kaip lengvai galima įsilaužti ne į sistemas, o į procesus, kuriuose niekas nesitiki tokio masto sukčiavimo. Čia atsiveria "social engineering" tikrovė, kur įtikinamai atkurtas tiekėjo vardas tampa vartais į šimtus milijonų, ir primena, kad klaida neretai slypi ne technologijose, o žmonių aklume patikrinti tai, kas "turėtų būti tiesa". Linksmai su ironijos prieskoniu. Technologijų pasaulis turi savo nerašytas dogmas, kurios skamba taip įtikinamai, kad retas ryžtasi jas kvestionuoti: nuo "Mac geriau kūrybininkams" iki įsitikinimo, jog profesionalumą galima išmatuoti monitorių skaičiumi ar RAM kiekiais. Šios taisyklės veikia kaip savotiški skaitmeniniai įstatymai, perduodami iš kartos į kartą, lyg būtų nekvestionuojama tiesa. Jos kuria ne tik įpročius, bet ir tam tikrą technologinę tapatybę, kurioje pasirinkimai dažnai remiasi ne poreikiu, o įsitikimu, kurio atsiradimo istorijos niekas nebeprisimena. "Beeminder" veikia kaip skaitmeninė sutartis su savimi, kurioje pažadai turi realias finansines pasekmes. Čia kiekvienas tikslas įgauna įžado formą: nukrypai – moki, ir kaskart brangiau, tarsi nuodėmės tarifai būtų sudėti į geometrinę progresiją. Šis mechanizmas veikia kaip savotiška aukos sistema, kurioje apgauti programėlę įmanoma tik meluojant sau, o automatiniai duomenys iš "Strava" ar "Apple Health" panaikina net tokią galimybę. Tai griežtas, bet stebėtinai efektyvus skaitmeninis vienuolis kišenėje, kuris primena, kad disciplina dažnai kainuoja mažiau nei bandymas nuo jos pabėgti. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Technologijos kaip religija, kur tikėjimas prekės ženklu nustelbia racionalumą 12:08 AŠ TIK PAKLAUST: Prekės ženklo ekosistema ir bendruomenė, kuri pateisina visus nesusipratimus 35:19 SUKČIAUS KRONIKOS: Kai klaida slypi ne technologijose, o žmonių naivume aklai tikint 38:37 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Ironiškai linksmos technologijų pasaulio nerašytos dogmos 47:18 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Beeminder — griežtas, bet efektyvus skaitmeninis vienuolis kišenėje 54:02 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bj... Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?... Instagram - / tobulaklaida YouTube - / @tobulaklaida TikTok - / tobulaklaida