„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.
Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į vieną iš architektūros „Oskarų“, „Mies van der Rohe“ fondo ir Europos Komisijos „EUmies Awards“ konkurso apdovanojimą. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno rajone projektas pateko į ilgąjį nominantų sąrašą. Kas yra gera architektūra?

Ved. Agnė Skamarakaitė

Prekybos ir pramogų centrai jau ruošiasi Kalėdoms ir šventiniams išpardavimams. Praeitų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais. Ar verta dovanų ieškoti skolon ir ar „paskutinės minutės“ pasiūlymai – gera proga sutaupyti?

Ištrauka iš tinlalaidės „Prieš atsisveikinant“: ką daryti, jei būdami šalia sunkiai sergančių, mirties link artėjančių žmonių nerandame tinkamų žodžių prabilti sunkiomis temomis?

Išmanieji įrenginiai ir įvairios programėlės tapo neatsiejama daugelio sportuojančiųjų kasdienybės dalimi. Jie skaičiuoja žingsnius, pulsą, miegą, treniruočių krūvį ir net įspėja, kada reikia pailsėti. Tačiau ar visada šie įrenginiai padeda, o skaičiai nusako realią situaciją? Galiausiai, ar išmanusis laikrodis gali žinoti žmogaus savijautą geriau už jį patį?

KTU mechanikos inžinerijos doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre, kur kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau.

Ved. Ignas Andriukevičius

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.

Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.

Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.

Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?
Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?
Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.

Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?

Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.

Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.

Ved. Darius Matas.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Ekstremalios liūtys ir gatvių tvindymas – kaip su tuo susitvarkyti Vilniui bei kitiems Lietuvos miestams ir ko laukti ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godiene.

1918 m. lapkričio 11 dieną buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovauta Augustino Voldemaro. Pokalbis su užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, istorike dr.Vilma Bukaite apie šią Vyriausybę, jos sudarymo aplinkybes, o taip pat apie moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Kaip keičiasi pavardžių suteikimo vaikams mūsų šalyje tendencijos, kas tai lemia ir kokių teisinių bei socialinių klausimų tai kelia? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoje civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos ir žmonės pasirinkę tokią santuoką susiduria su papildomais formalumais. Šiandien Seime organizuojama konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.

Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais. Kampanijos centre – individualios priežiūros darbuotojai, žmonės, padedantys senjorams ne tiesiog išgyventi, o nesustoti gyventi: padrąsindami, palaikydami, padėdami, o kartais – tiesiog būdami šalia ar išklausydami. Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių Europos valstybių. Jau šiandien beveik kas penktas šalies gyventojas yra vyresnis nei 65 metų, todėl pagalbos senjorams namuose poreikis sparčiai didėja.

Vilnius dažnai pristatomas kaip jaunas, veržlus ir sparčiai augantis miestas – vieta, kurioje gausu galimybių, kultūros ir karjeros perspektyvų. Tačiau ar šis miesto įvaizdis sutampa su tuo, kokio miesto iš tiesų nori jauni žmonės?

Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais.

Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoj civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos.

Jadvyga ir Zita – pasakų močiučių tandemas. Taip darželiuose pasakas sekančias senjores vadina Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė. Šiais metais prasidėjusi įstaigos iniciatyva jau skaičiuoja trečią dešimtį aplankytų darželių, o daugiausia jų apvažinėjo jau minėtos moterys.

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.

Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?

Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?

Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?

Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.

Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.

Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.

Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi investuoti į gynybos obligacijas? Užvakar pradėta platinti 14-oji gynybos obligacijų emisija. Pastarosios emisijos metu surinkta rekordinė suma: daugiau nei 53 mln. Eurų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kolektyvinės sutartys apima vos apie 20 proc. darbuotojų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70–90 proc. Kodėl privačiame sektoriuje vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?

Kur ateityje dėsime nenešiojamus drabužius? Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už produktą per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Kaip tai atrodys realybėje?

Kur kreiptis, jei studijuojant iškyla psichologinių sunkumų pagalbos? Domėsimės, kaip didžiausias Lietuvoje Vilniaus universitete teikia psichologinę pagalbą.

Auga gynybos obligacijų populiarumas. Kaip ateityje perdirbsime nenešiojamus drabužius? Kodėl vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?

Ved. Darius Matas.

Baigėsi 2026-aisiais vyksiančios Moksleivių dainų šventės registracija. Kitąmet ši šventė bus kitokia. Kuo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Moksleivių dainų šventės organizatoriaus – Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos – direktorius Dainius Numgaudis ir Moksleivių dainų šventės Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė.

Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytoja, kuri nesupranta, kodėl, lyjant lietui, jos daugiabučio namo kieme, nuo pievelės, pučiami medžių lapai. Vilnietė klausia, ar tikrai lyjant tą reikia daryti, kai lapai dar nelabai pasiduoda pūtikliui. Ir ar išvis reikia rinkti lapus nuo pievos, kuri yra ne takelis, kuria žmonės šiaip nevaikšto.

Kitų metų Moksleivių dainų šventėje dalyvaus rekordinis skaičius – beveik 24 tūkst. vaikų.

Gyventojai bei viešosios įstaigos ir toliau ne itin noriai imasi renovacijos, nors ji ir padėtų smarkiai pagerinti gyvenimo bei darbo sąlygas ir sumažintų šildymo sąskaitas. Kaip paskatinti renovaciją?

Žmonės regionuose gali gauti kokybiškas ir lengviau prieinamas medicinos paslaugas. Viena išeičių – telemedicina, kai gydytojai nuotoliu konsultuoja savo pacientus.

Ved. Edvardas Kubilius

Kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas „dingo“. Kodėl taip nutinka? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.

Ved. Rūta Kupetytė

„Mokytojo išpažintis“ – taip vadinasi nauja knyga, kurią parašė Algis Bitautas – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras ir Giedrė Bitautienė – knygų pasaulio žmogus. Tikrais įvykiais paremtoje knygoje šmaikščiai ir skaudžiai juokingai pasakoja apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Pokalbis apie mokytojų padėtį – LRT RADIJO laidoje „10-12“.

ved. Rūta Kupetytė