Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Aušra, kuri rašo, kad jai kaip gyventojai trūksta informacijos, kur dėti seną gesintuvą. Ir kaip reiktų elgtis bute kilus gaisrui.

Jungtinės Tautos vakar išreiškė didelį susirūpinimą dėl dramatiškos Jungtinių Valstijų operacijos Venesueloje ir perspėjo, kad ji akivaizdžiai „kenkia pagrindiniam tarptautinės teisės principui“. Taip pat, pabrėžė, kad valstybės neturi grasinti ar naudoti jėgos prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Kokiais atvejais tarptautinė teisė leidžia šalims panaudoti jėgą?

Prieš šeimą smurtavę vyrai, pagalbą randa mokymuose. Anot specialistų, nesmurtinio bendravimo ir santykių gerinimo mokymai padeda žmonėms ištrūkti iš smurto rato, tačiau apgailestauja, kad pagalbos kreipiamasi retai. Kasmet per visą Lietuvą juose dalyvauja vos daugiau nei 100 žmonių.

Kaune neseniai duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta „Medinės skulptūros galerija", kurioje šiuo metu galima pamatyti medžio drožėjo Valerijaus Kunigelio skulptūrų ir fotografo Mariaus Čepulio nuotraukų - kurį su grandininiu pjūklu kurtos skulptūros nustebino.

„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Ved. Darius Matas.

KTU Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė sako, kad nereikėtų aklai pasikliauti maisto netoleravimo testais – mokslas neįrodė, kad jie tikrai veikia.

Mokslininkė Aelita Zabulionė sako, kad nereikėtų aklai pasikliauti maisto netoleravimo testais – mokslas neįrodė, kad jie tikrai veikia.

Apie maudynes žiemą pokalbis su Wim Hof metodo instruktore, bendruomenės „Vilnelės pankai“ įkūrėja Igne Degutyte.

Įmonės gali naudotis nemokamų įrankiu – amžizmo barometru ir išsimatuoti savo situaciją amžiaus įvairovės ir diskriminacijos kontekste.
Apie tai pasakoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė, prof. Bernadeta Goštautaitė.

Lietuvoje daug koplytėlių ir koplytstulpių. Kai kurie labai seni ir laikomi svarbiomis kultūros paveldo vertybėmis. Deja, jų viduje esančios kryždirbių kurtos skulptūrėlės traukia ir vagis. Pastebima, kad tam tikrais atvejais vietoj jų padedamos kitos, todėl praeiviams vagystę pastebėti būna sunkiau.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.

„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.

Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.

Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Prisnigus ir papusčius kelininkams šiomis dienomis – pats darbymetis. Komentuoja AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.

Įvairios nevyriausybinės organizacijos švenčių laikotarpiu rinko paramą. Kaip joms sekėsi tai daryti ir ar aukojote bei kam aukojote? Komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Kristina Trinkūnaitė.

Keliose Europos šalyse veikiančios gynybos technologijų bendrovės atstovai sako, kad Lietuva galėtų labiau pasistengti, siekdama skatinti vietos gynybos pramonę ir, šaliai rengiantis pirkti daug ginklų, kuo daugiau pinigų palikti Lietuvoje. Kiek šiandien Lietuva yra išvysčiusi savo gynybos pramonę ir kodėl mažai tikėtina, kad Lietuva pati sau pasigamins tankų ar naikintuvų? Pokalbis su Europos gynybos technologijų bendrovės „Frankenburg“ įmonės Lietuvoje vadovu Karoliu Žemaičiu.

Ved. Edvardas Kubilius

Kelininkams šiandien – pats darbymetis. Ar laidos klausytojai patenkinti kelininkų darbu? Laidoje – akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.

Kaip veikia žmogaus atmintis? Kodėl vienus dalykus atsimename visą gyvenimą, o kitus – staiga pamirštame?

Ar architektūra ir interjero dizainas gali veikti mūsų savijautą, psichiką? Terminas Neuro-architektūra – apjungia šias sritis, kur ieškoma atsakymų kaip interjero sprendimai veikia mūsų sveikatą.

Oro uostai – tai ne tik skrydžių tvarkaraščiai ir saugumo patikros, bet ir tūkstančiai skirtingų žmonių, emocijų bei situacijų kasdien. Pasitaiko ir agresyviai besielgiančių, konfliktus provokuojančių ar saugumo taisykles ignoruojančių asmenų. Kaip oro uostų saugumo tarnybos atpažįsta rizikingas situacijas ir kokių priemonių imasi, kad būtų užtikrintas visų keleivių ir darbuotojų saugumas?

Elniai daugybei vaikų siejasi su Kalėdomis ir dovanų vežimo vaizdiniu. Lietuvoje yra ūkis, kur ir elnius, ir Kalėdų senelį galima pamatyti visus metus.

Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė, bet ir grožio salonas.

Ved. Ignas Andriukevičius

Nuo sausio įsigalioja akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais nealkoholiniai saldinti gėrimai bus apmokestinami akcizais. Tačiau, teisininkų įsitikinimu, pasirinkta vadinamojo „cukraus mokesčio“ forma kelia vis daugiau abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir elementaraus aiškumo, kas kaip ir už ką bus apmokestinta, trūkumo. Esą tokiu būdu verslui neužtikrinamas vienas esminių mokesčių administravimo principų – aiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, o gyventojams tai reiškia augančias kainas.

Daugiau nei ketvirtadalis jaunų suaugusiųjų susibūrimuose su draugais ar artimaisiais dažnai išleidžia daugiau pinigų, nei tuo metu galėtų sau leisti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi 18–29 m. gyventojų apklausa. Apklausoje respondentai pripažįsta – leisti pinigus nebūtinoms išlaidoms juos skatina ir noras pasigerinti nuotaiką, ir aplinkos įtaka. Ką daryti, kad artėjantys Naujieji netaptų nepamatuotų išlaidų maratonu, kurio finišas – finansiniu nerimu pažymėtas sausis?

10–12. Ved. Darius Matas

Lietuvoje daugėja nelaisvėje auginamų laukinių gyvūnų. Kodėl? Kokias sąlygas jiems turi užtikrinti laikantieji? Apie tai pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.

Pokalbis su medžio drožėju Vidu Nugaru, kurio išdrožinėtais Kalėdų seneliais ir Mažuoju princu žavisi ir grožisi daugelis.

Keturi penktadaliai žaislų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Kinijos. Pokalbis apie pasaulio žaislų pramonę ir kaip rinkti žaislus savo vaikams. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir „Herojaus“ mokyklos psichologė, „Dideli vaikai“ platformos turinio kūrėja Agnė Laskytė.

Birštono apylinkėse avininkystės ūkį puoselėja Audronė Naruševičė, vedanti ir avių ganymo edukacijas. Jos yra ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Anot Audronės Naruševičės, aviganiai puikiausiai tinka ganyti ir galvijus.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kam ir kodėl paminklus statėme 2025-ais metais? Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Viktorijos Rimaitės Beržiūnienės, Kaunas toliau vykdė autonomišką miesto įpaminklinimo politiką. Mažieji miestai rodė paminklais paženklintą savo galią sostinei. Neapsieidami be politinių įtakų, Šiauliai atsisakė kelis dešimtmečius brandintos „Tautos laisvės“ obelisko idėjos. O Zarasai ėmė ir paprovokavo, pakviesdami pasižiūrėti į kitokią monumentalistiką.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet skirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei, kuri Jungtinėje Karalystėje gyvena jau septyniolika metų. Iš Lietuvos išvykusi nemokėdama anglų kalbos Virginija Stukaitė šiandien jau yra įkūrusi tris padalinius Londone ir kitose Jungtinės Karalystės vietose, kur mokosi apie šimtas trisdešimt vaikų.

Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus Manto Verbiejaus filmas „Smėlis tavo plaukuose“,pasakojantis apie brandaus amžiaus žmones, apie jų norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, apie tai, kaip skirtingos kartos supranta vieną kitą. Filmo siužetas prasideda, kai buvusi balerina Malvina ryžtasi nutraukti vienatvę išsiskirdama su ilgamečiu vyru ir dukters Majos tėvu Vincentu. Jos laukia naujai atrasta meilė – vienmetis ir bendramintis Kipras.

Naujajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone, Sosnovskio barščiais papuošta Kalėdų eglė stebina žmones. Vietos gyventojai sako, kad tai turbūt pirmoji invaziniais augalais papuošta eglė pasaulyje.

Muzikos grupė iš Kazlų Rūdos „The Rusted Notes“ sukūrė ir įrašė kalėdinę dainą „Perfect Gifts“.

Vis daugiau žmonių nori išmokti valdyti droną. Ar sunku tai padaryti ir kaip išmokti valdyti droną? Aiškina dronų specialistas Karolis Gudauskas.

Mieste gyvenę Rūta ir Artūras Kabašinskai nustebino savo artimuosius nusprendę keltis į kaimą Kauno rajone ir turėti pieninių ožkų ir avių ūkį.

Ved. Edvardas Kubilius

Kalėdos dažnai prasideda ne nuo stalo ar dovanų, o nuo mūsų pačių – nuo to, kaip nusiteikiame, sutinkame šią dieną. Apie švenčių reikšmę žmogui, simboliką ir ritualų svarbą pasikalbėsime su Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.

Kiek daug žinoma apie tai, kuo maitinosi Europiečiai viduramžiais? Nauja tyrimų metodika praplėtė šias žinias. Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai viduramžių žmonių dantų akmenyse identifikavo soroms būdingas biomolekules.

Keliaujantys traukiniais jau pusmetį gali išgirsti frazę „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė“. Neretai, traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo. Traukinio mašinistė Giedrė Ruzgaitė – LRT radijo eteryje.

Panevėžyje du gerus dešimtmečius gyvena amerikietis stiklo menininkas Markas Ekstrandas. Savo stiklo studiją jis atvėręs ir vaikų globos namų auklėtiniams.

Kuo ypatingi žmonės, liekantys gyventi kaime? Atsakymų ieško kolega Arvydas Urba, Rokiškio rajone, Salose susitikęs su kunigu Egidijumi Vijeikiu, aplinkosaugininke Laima Dabregaite ir matematikos mokytoja ilgus metus dirbusia Zita Jončiene.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.

Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.

Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.

Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.

Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.

Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.

Ved. Darius Matas.

Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių – pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas „panettone“. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Studijoje virtuvės šefas Gian Luca Demarco.
Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad emigracija prasideda ne nuo lėktuvo bilieto, o nuo vertybinių nuostatų - žmonės renkasi gyventi toje šalyje, kurios vertybinė sistema atitinka jų pasaulėžiūrą. Apie tyrimą pasakoja jo vadovė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.

Pokalbis su dviem metų sportininkais - metų paralimpiečiu tapusiu plaukiku Edgaru Mataku ir moterų kategorijoje triumfavusia Oksana Dobrovolskaja.

Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių - pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas Panettone. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Pokalbis su virtuvės šefu Gian Luca Demarco.

Ved. Agnė Skamarakaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.
Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.
Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.