Sausio 1 d. įsigaliojo pernai vasarą Seimo patvirtintos mokesčių reformos pakeitimai. Vienas jų – gyventojų pajamų apmokestinimas. Keičiasi pats principas, didėja progresyvumas – atsirado naujas tarifas. Pokyčiai galimi ir dirbantiems pagal darbo sutartį, ir individualiai, ir gausiantiems atsitiktinių pajamų. Daliai gyventojų teks sumokėti daugiau mokesčių. Kam, kodėl ir kokiais atvejais? Kiek GPM pokyčiai paveiks ekonomiką, algas, kainas? Pirmojoje 2026 m. laidoje – „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Ved. Irma Janauskaitė.

Kiek dirbsime ir kiek ilsėsimės kitąmet? Vien ilgųjų savaitgalių 2026 m. bus dvigubai daugiau nei šiemet – šeši.Kada labiausia apsimokės eiti atostogų, ypač jei nusimato algos pokytis? Kas kitąmet jau praras sukauptas atostogas?
Tarpušvenčiu apie darbo ir poilsio dėlionę – Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Ved. Irma Janauskaitė.

Šios Kalėdos, kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, bus proga pasikalbėti ir apie kaupimą privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Prieš savaitę ministerija ir „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri rodys, kiek pinigų galite atsiimti ir kokia bus Jūsų pensija, tą padarius arba nepadarius. Ką rodo ir ką nutyli ta skaičiuoklė?
Skubėti žmogui priimti sprendimą ar ne ir, svarbiausia, kokį jį priimti? Apie tai Kūčių išvakarėse diskutuoja „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė, ekonomistas Romas Lazutka ir Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Ved. Irma Janauskaitė.

Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai.
Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas. Su skurdu kovojantys nevyriausybininkai sako, gaila žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. Bet pritaria antstoliams, kad privataus kaupimo reformos langas – šansas skolų turinčiam žmogui gyvenimą pradėti nuo švaraus lapo. Diskutuoja Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ved. Irma Janauskaitė.

Elektrą patys sau pasigaminantys vartotojai tampa rakštimi elektros tiekėjams. Šiems vietoje pelno iš saulės ir vėjo – nuostolis. Energetikos ministerija parengusi koncepciją, pagal kurią nuostolius tiekėjams padengtų ne tik elektrą sau pasigaminantys vartotojai, bet ir visi kiti elektros vartotojai. Rinkos reguliuotojas sako, kad toks modelis – labiausiai subalansuotas visų pusių atžvilgiu. Laidos dalyvai: Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Ved. Irma Janauskaitė.

2026–2027 m. bet kuris žmogus, kaupiantis privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, kaupimą galės nutraukti, pinigus atsiimti ir daugiau jokių reikalų su tuo neturėti. Kaip tą bus galima padaryti ir ar verta, žmonės klausinėja vieni kitų ir „Sodros“. Ne visi žino, kad atsiimti visus pinigus iš tikrųjų reiškia ne visus. Kartais atsiimant pinigus gali tekti susimokėti. Išsamiau – „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė ir „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.

Ved. Irma Janauskaitė.

Dalyje šalių senatvės sulaukę žmonės įdarbina savo namus. Tai vadinamoji atvirkštinė hipoteka. Būstas ar kitas NT lieka žmogaus nuosavybė, jis jame gyvena iki mirties ir dar kas mėnesį gauna reguliarias išmokas iš banko. Kas čia per schema? Ar Lietuvoje gali prigyti tai, kas gan populiaru Jungtinėse Valstijose? Diskutuoja investuotojas Mindaugas Busila, paskolų tarpininkas Giedrius Skėrys ir NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.
Ved. Irma Janauskaitė.

Europos centrinis bankas jau triskart iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų. Paskolų turėtojams aktualiausia norma liko ties 2 proc. riba. Paskutinį kartą šiemet ECB rinksis gruodžio viduryje. Bet Lietuvos banko vadovas daug vilčių, kad palūkanos bus sumažintos, neteikia.

Ką reiškia 2 proc. palūkanos gyventojams, verslams, ekonomikai? Ir kodėl jau kalbama apie artėjantį jų didėjimo ciklą? Diskutuoja finansų rinkų ekspertė Eglė Džiugytė, LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius ir nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė.

Ved. Irma Janauskaitė.

Infliacija Europoje stabilizuojasi, bet maistas – sparčiai brangsta. Tokią prognozę pateikęs Europos centrinis bankas sako, kad vienas iš trijų europiečių nerimauja, ar galės įpirkti maistą. Lietuvoje maisto jau neįperka, anot nevyriausybininkų apklausų, beveik dešimtadalis gyventojų. Dalis maisto produktų čia jau kainuoja brangiau nei ES vidurkis. Kas vyksta su maisto kainomis? Ar Maisto taryba gali jas suvaldyti? Diskutuoja: VU docentas Algirdas Bartkus ir KTU docentas Evaldas Stankevičius.
Ved. Irma Janauskaitė

Milijonus eurų iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojantys sukčiai, Lietuvos banko vadovo teigimu, yra kita finansinės pažangos pusė. Duomenų viliojimas, skatinimas investuoti, romantinių sukčių vilionės – visa tai jau kasdienybė. Gediminas Šimkus kviečia sukčiams skelbti nulinę toleranciją. Bet ką realiai čia galima padaryti?
Kokie pokyčiai ruošiami? Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ veiklos užtikrinimo vadovas Vytautas Bučinskas ir dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Ved. Irma Janauskaitė

Naujovė individualiai dirbantiems žmonėms – pagaliau atsirado seniai žadėta galimybė atidaryti specialią smulkiojo verslininko banko sąskaitą. Mokesčių inspekcija žada, kad per ją bus patogu tvarkyti ir pajamas, ir mokesčius. Bet smulkiųjų verslininkų atstovė sako jokio palengvinimo ar biurokratinės naštos sumažinimo čia neįžvelgianti, o kai kam net uždraustų ja naudotis. Diskutuoja Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.


Ved. Irma Janauskaitė.

Skaitmeninio euro idėją iškėlęs Europos Centrinis Bankas tada sakė, kad nauja pinigų forma leis saugiai laikyti pinigus ne tik komerciniuose, bet ir centriniame banke. Lietuvos banko teigimu, skaitmenis euras iš tiesų bus ne tik atsiskaitymo priemonė, bet daug daugiau. Jis suteiktų prieigą prie pinigų nesant interneto ryšio. Tai svarbu ir geopolitiškai. Bet kada idėja virs realybe? Kiek kainuos ir ką duos gyventojams, verslui? Diskutuoja Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius, finansų technologijų rinkos ekspertas, buvęs „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Ved. Irma Janauskaitė.

Dalis žmonių jau pasitikrino savo buto, gyvenamojo namo, kitų statinių mokestinę vertę ir jau žino, ar kitąmet jiems reikės mokėti NT mokestį nuo vienintelio arba pagrindinio savo būsto. Registrų centras prieš savaitę pateikė naują viso NT Lietuvoje įvertinimą. Butų, namų vertės padidėjo maždaug dvigubai. Kodėl toks šuolis? Kaip jis keis būsto įperkamumą ir būsto nuomos kainas? Ar netaps per brangu būstą turėti pajūryje ir didmiesčiuose?
Ką gyventojams reikš išaugusios komercinio turto vertės? Diskutuoja Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas, NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.

Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvos bankas skelbia: pernai investicijos šalyje buvo sustojusios, bet šiemet vėl turėtų augti. „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad šiemet tiesioginių užsienio investicijų 16 kartų mažiau nei pernai. Investuotojų forumo valdybos pirmininkas į tai sureagavo pasakymu „pramušėme dugną“. Kas toliau? Ar investuotojai grįš pasibaigus karui Ukrainoje? Diskutuoja Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir ekonomistas Jokūbas Markevičius.

Ved. Irma Janauskaitė.

Bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos spalio 9 d. pradės privalomai tikrinti, ar mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas ir sąskaitos savininkas sutampa. Jeigu ne, mokėtojas gaus įspėjimą, pinigai nebus pervesti. Jei viskas sutaps, žmogus vis tiek gaus pranešimą, tik jo turinys bus kitoks. Ši naujovė, tikimasi, sumažins pinigų klaidžiojimo ir sukčiavimo atvejų. Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei tūkstantis startuolių. Šios įmonės – tarp geidžiamų jaunimo darbdavių. Vidutinis atlyginimas jose – per 4 tūkst. eurų, dirba šioje ekosistemoje 19 tūkst. žmonių. Bet kodėl iš visų besisteigiančių startuolių brandžiomis įmonėmis tampa palyginti nedaug jų? Diskutuoja „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Ved. Irma Janauskaitė

Pusė smulkiųjų verslininkų dar nenaudoja išmaniųjų kasos aparatų, kuriuos visas verslas jau privalėjo turėti nuo gegužės. Mokesčių inspekcija baudų neskaičiuoja, jeigu verslas turi preliminarų susitarimą su įrangos tiekėju, bet laiko smulkieji turi iki šių metų pabaigos. Kas stabdo diegti išmaniuosius kasos aparatus? Kokie jų privalumai, kokie trūkumai? Ką VMI duoda gaunama informacija? Ir kas iš viso to pirkėjams?

Diskutuoja: Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Ved. Irma Janauskaitė.

Konkurencijos taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Tokie susitarimai – tiesioginė žala vartotojams, todėl taryba viliasi jų pagalbos. Jei bent dalis žmonių, pvz., nusižengimą darančių įmonių darbuotojų, apie tai praneštų, nustatomų kartelinių susitarimų, anot Tarybos vadovės, reikšmingai padaugėtų.
Bet gal nutiktų atvirkščiai – skundai tik pridarytų nereikalingo darbo Konkurencijos tarybai ir rūpesčių nekaltam verslui? Diskutuoja Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir buvęs Konkurencijos tarybos vadovas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Šarūnas Keserauskas.
Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip realybėje atrodytų 4 dienų darbo savaitė, pirmoji 2015 m. išbandė Islandija. Bet pirmoji tai įgyvendinusi šalis – Belgija. Ji 4 dienų darbo savaitę įteisino 2022 m.

Kai buvusi Lietuvos profesinių sąjungų vadovė Inga Ruginienė tapo ministre, pakartojo, kad trumpesnė darbo savaitė – ateities modelis ir žadėjo tarpininkauti darbdavių ir profesinių sąjungų susitarime dėl jo. Gal jau tikrai laikas visiems dirbti trumpiau? Bet ne visi darbuotojai, pabandę dirbti 4 dienas, labai patenkinti. Kodėl? Diskutuoja: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokatų kontoros „Widen“ partneris, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas, įmonės „OBDeleven“ marketingo direktorius Juozapas Preikša ir LRT korespondentė Briuselyje Milda Vilikanskytė.

Ved. Irma Janauskaitė