Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
All content for Garso ekspedicija is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
„Menas yra politika, teatras yra politika, muzika ir poezija taip pat yra politika”, - sako kompozitorius Antanas Jasenka, kuris gruodžio 8 d. švenčia 60-metį. Ilgasis laidos pokalbis – tai susitikimas su kompozitoriumi, kuriame kalbamės apie virsmo laiką, teatrą, tapusį didžiuoju gyvenimo ir kūrybos mokytoju, laiką, turinį ir formas.
Laidos antroje dalyje – apie atgimstantį Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos „Mažąjį spektaklį“ pasakoja kompozitorė Beata Juchnevič ir solistė Salomėja Petronytė.
Laidoje „Garso ekspedicija“ aptariame šį savaitgalį pasibaigusį IV Tarptautinį Eduardo Balsio kompozitorių konkursą. Pokalbyje dalyvauja muzikologė Eglė Gudžinskaitė, Tarptautinio Eduardo Balsio kompozitorių konkurso koordinatorė, Laura Šimonytė-Riškevičienė, kompozitorius ir kritikas Jurgis Kubilius.
Rubrikoje „Laiko kapsulė“ prisimename Eduardo Balsio Koncertą smuikui ir orkestrui nr. 2
48-ajame Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje jau ketvirtus metus iš eilės pristatoma Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena. Apie tai kalbamės su Lietuvos Kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.
Edukaciniai šiuolaikinės muzikos ir meno renginiai “Muzika tamsoje ir lėti pokalbiai apie meną” kviečia per jusles šalia vienas kito patirti tiek šiuolaikinį vizualųjį meną, tiek šiuolaikinę muziką – apie tai pasakoja kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas.
Kauno menininkų namuose planuojamas avangardo ir Fluxus judėjimo įkvėptas renginys, keliantis klausimą, ar garsas dar gali nustebinti. Apie jį pasakoja pianistė Paula Bagotyriūtė ir muzikologė Ieva Pakalniškytė.
„Menas visuomet buvo ta sritis, kuri galėjo aštriausiai kalbėti apie tai, kas skauda“, – sako nuo 1997 m. Kaune rengiamo šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ direktorė Andrijana Filinaitė, pasakodama apie šių metų festivalio programas, atliepiančias šiuolaikines sociopolitines aktualijas. Pirmoje „Garso ekspedicijos“ dalyje apie festivalį „Iš arti“ pasakoja Andrijana Filinaitė.
Laidos pabaigoje – naujo įrašo pristatymas. Altininkas Jurgis Juozapaitis ir pianistė Emilija Rožukaitė išleido skaitmeninį minialbumą „Medis ir paukštė“, kuriame skamba Broniaus Kutavičiaus ir Osvaldo Balkausko sonatos altui ir fortepijonui.
Baroko epocha - viena labiausiai dominančių šiuolaikinius kūrėjus. Į ją atsigręžė ir muzikantės Justina Mykolaitytė ir Godo Yorke, projekte „Longing“ naujai interpretuojančios prieš šimtmečius parašytą muziką.
Pianistė Martyna Kučinskaitė žvalgosi į XXI a. moterų kūrėjų muziką, pristatydama Žibuoklės Martinaitytės, Loretos Narvilaitės, Zitos Bružaitės ir Justinos Repečkaitės kūrybą fortepijonui.
Kas yra balso kūnas? Ką balsas gali pasakyti apie socialinį statusą? Ką reiškia užsidėti „balso kaukę“? Šiuos ir daugelį kitų klausimų savo knygoje „Balso kaukės“ svarsto dainininkė, aktorė ir tyrėja Brigita Bublytė. Jos naujai knyga „Balso kaukės“ svarsto įvairius balso raiškos rakursus, svarsto apie balsą kasdienybėje, etninėse tradicijose ir šiuolaikinių atlikėjų praktikose. Antroje laidos dalyje Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė pristato naują „Note Lithuania“ rinktinę, kuri šiemet skirta improvizacinei Lietuvos muzikos scenai. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Kas sieja 1999 m. gruodį Europą nusiaubusį uraganą Lotarą, Jobo knygą, sengires ir medūzą Turritopsis dohrnii, senąją baltų prokalbę ir kiaulienos skerdieną? Tai vienas iš intriguojančių klausimų, kurie keliami organizuoto garso ir vaizdo paskaitoje „Sarabanda“. Apie ją pasakoja Lora Kmieliauskaitė, Rimantas Ribačiauskas ir Dominykas Digimas.
Rubrikoje „Laiko kapsulė“ - Vidmanto Bartulio „I like Marlene Dietrich (Lili Marlen)“, atliekamas pianistės Linos Krėpštaitės ir Kauno styginių kvarteto.
2022 m. LRT KLASIKA atnaujino iniciatyvą kasmet užsakyti po naują kūrinį lietuvių kompozitoriui. Šiais metais naują kūrinį radijo užsakymu sukūrė Prancūzijoje gyvenanti kompozitorė Justina Repečkaitė, kurios naujo kūrinio „Millefleur“ premjerą „Muzikos rudens“/Baltijos muzikos dienų festivalyje atliks Talino naujosios muzikos ansamblis.
Artėjant premjerai su Justina Repečkaite kalbamės apie svarbiausius pastarųjų metų darbus, iš audimo ir viduramžių atklystančias įtakas, kūrybines keliones kaip įkvėpimą ir ryšį su Lietuva.
„Iš pradžių galvojome skirti festivalį Čiurlioniui, bet supratome, kad taip darys visi ir nebebūsime aktualūs“, - apie tai, kodėl šią savaitę prasidedantis „Muzikos rudens“ festivalis atsisakė idėjos skirti festivalį Čiurlioniui, pasakojo festivalio meno vadovas Robertas Bliškevičius. Šiais metais „Muzikos ruduo“ vyksta kartu su Baltijos muzikos dienomis, atverdamas tarptautinį matmenį. Festivaliai pasitinkami ir geromis žiniomis apie planuojamus bendrus kūrybinius darbus su Šiaurės šalimis. Pasakoja „Muzikos rudens“ meno vadovas Robertas Bliškevičius, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas ir vienas Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo koordinatorių, kompozitorius Mykolas Natalevičius.
Kas nutinka, kai filosofija išeina iš akademijos sienų ir ima ieškoti atsakymų keliavimo patirtyje? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo lietuvių kilmės JAV filosofas Alphonso Lingis (1933-2025). Jo asmenybės ir idėjų įkvėptą tarpdisciplininį projektą ruošia šiuolaikinės muzikos ansamblis „Bottlenecks“. Pasakoja ansamblio nariai Vytautas Oškinis ir Diemantė Merkevičiūtė.
„Aš nežinau, kaip gali tokie dalykai nepatikti“, – sako Tarptautinio Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalio „Unseen notes“ organizatorius Arūnas Kazlauskas, jau aštuntą kartą šiuolaikinę muziką pristatantis Raseinių ir jų apylinkių gyventojams. Spalį festivalis vėl sugrįžta, tiesa, daugiausia jo renginių vyks net ne pačiuose Raseiniuose, o Ariogaloje. Pokalbis – apie šiuolaikinę muziką, nutolusią nuo didžiųjų miestų. Antroje laidos dalyje – naujo albumo „Baltic Soundscapes“, kuriame šalia Čiurlionio muzikos skamba trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai, įkvėpti išlikusių keturių Čiurlionio taktų, pristatymas. Pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Šventinėje „Garso ekspedicijoje“ – šiuolaikinių kompozitorių mintys apie Čiurlionį. Kokią įtaką jiems Čiurlionis padarė? Ko norėtų jo paklausti? Kokio jo kūrinio pasiklausyti? Pasakoja kompozitoriai Albertas Navickas, Dainora Aleksaitė, Jonas Jurkūnas, Dominykas Digimas ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas.
Antroje dalyje – pokalbis su svečiais iš Oksfordo universiteto, kurie, ruošdami didžiulį globalaus simbolizmo projektą, atvyko į Lietuvą geriau pažinti Čiurlionį.
Laidoje „Garso ekspedicija“ – susitikimas su jaunosios kartos pianiste, improvizacinės muzikos atlikėja Paula Bagotyriūte. Kaip jos gyvenime atsirado improvizacinė muzika? Ką keisčiausio jai yra tekę veikti scenoje? Ar sudėtinga rasti savo vietą šiuolaikinės muzikos scenoje?
Antroje laidos dalyje – rubrika „Laiko kapsulė“, kuri kvies prisiminti mažiau pažįstamą kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio pusę. Klausysimės jo Koncerto fleitai ir orkestrui Nr. 2.
Sukaktis, kuri nepelnytai liko pritemdyta Čiurlionio 150-mečio – tai bene ryškiausio Lietuvos tarpukario muzikos avangardo balso Vytauto Bacevičiaus 120-metis. Pianistas ir kompozitorius, mistikas, svarstęs apie kosminės muzikos idėjas, tarpukariu kartu su Jeronimu Kačinsku žvelgęs į muzikos ateitį. Pirmoji naujo LRT KLASIKOS sezono garso ekspedicija skirta Vytautui Bacevičiui. Apie jį pasakoja du pianistai – Vytauto Bacevičiaus kūrybos interpretuotojai ir tyrėjai, kuriems taip pat nesvetima išeiviška patirtis – tai Niujorke gyvenantis Gabrielius Alekna ir į lietuvių išeivijos kūrybą besigilinantis japonų muzikologas ir pianistas Yusuke Ishii. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Paskutinėje šiuo sezono laidoje „Garso ekspedicija“ išskirtinis dėmesys gražų jubiliejų pasitinkančiai kompozitorei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramintai Šerkšnytei ir jos kūrybai.
Pirmoje šią vasarą laidoje „Garso ekspedicija“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte apie debiutinį pianistės albumą „Srautas“ , kuriame – lietuvių autorių kūriniai. Tai pat laidoje ir muzikologo dr. Dariaus Kučinsko paskutinis pasakojimas apie išeivijos muzikus.
Paskutinės pavasarinės „Garso ekspedicijos“ mikrofonas šiandien perduotas dviem Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos tyrimų studentėms. Laidoje skamba Samantos Kudelskytės pokalbis su kompozitoriumi Ramūnu Motiekaičiu, o Sofija Venskūnaitė apžvelgia naujausią kompozitorės Zitos Bružaitės leidinį – autorinį albumą „Miražai“.
„Mūsų laikais mes kitaip muziką rašėm. Būdavo, vaikštom su Bartuliu ir žiūrim, kad per metus parašėm vos 8 minutes. Nes nesirašė, o meluot negali“, – pasakoja kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis, kuris šiais metais švenčia savo 75-etį. Ką jis vadina nesantuokiniais kūriniais ir kaip bando juos „įsivaikinti“? Už ką dėkingas yra vyresnei kompozitorių kartai, kurią praminė kankiniais? Ar kartais negalvoja, jog norėtų būti gimęs kitame, praeities laike? Tykus ir giliai filosofiškas pokalbis su Algirdu Martinaičiu, lydimas jo kūrinių fragmentų.
Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
