Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku
užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.

Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.
Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.
Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.
Ved. Kristina Toleikienė

Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo turizmo veiklos. Planus pakeitė viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten paragavusi jautienos, persigalvojo ir ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veiklą. Nors mėsinių galvijų auginimo šaka - viena jauniausių Lietuvos žemės ūkyje, anot ūkininkės, jau galima džiaugtis gerais pasiekimais.
Jei turite žemės plotą, kuris nėra tinkamas ūkininkauti, verta apsvarstyti: gal imtis agro miškininkytės veiklos. Ilzenbergo dvare, prasto dirvožemio plote, nuspręsta pasodinti tuopų plantaciją ir taip sugeneruoti ūkiui pajamas iš biomasės auginimo. Įgyvendinti ir dar du įdomūs agro miškininkytės sprendiniai. Visų jų esmė, kad būtų generuojama nauda gamtai ir ūkiui.
Juodupės kaimelyje, Rokiškio rajone , Laimutės Sadauskienės kepykla šį mėnesį pažymėjo 30 metų veiklos sukaktį. Kepama duona, sausainiai, bandelės, bet labiausiai kepyklą garsina šakočiai. Ne kartą parodų medaliais įvertintas tradicinis ant atviros ugnies kepamas šakotis, bet didėjant konkurencijai ir pirkėjų įnoriams, tenka suktis, kaip tradicinį skanumyną padaryti išskirtiniu. Iš skirtingų miltų keptų šakočių rinkinys sužavėjo ir pirkėjus, ir sulaukė apdovanojimo parodoje "Rinkis prekę lietuvišką".
Ved. Kristina Toleikienė

Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet ir
kitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti įvairius žuvies gaminius. 
Bendro matymo nėra, kiekvienas už save. Taip būtų galima įvertinti Žemės ūkio ministerijos skelbtų viešųjų konsultacijų dėl sutartinių santykių tobulinimo pieno sektoriuje rezultatus. Smulkieji ir vidutiniai pieno
gamintojai nori pieno gamybos kaštus atitinkančių kainų, o perdirbėjai siūlo kainų kritimo nuostolius valdyti per rizikos fondą. Nors interesai ir labai skiriasi, bet susitarimą tikimasi pasiekti per ateinančius metus.
Naujausios ataskaitos rodo Lietuvoje gerokai pablogėjusią natūralių buveinių būklę. Vertinimai vykdomi kas šešerius metus. Iš 54 saugomų buveinių palankios būklės liko vos 4, o buvo 12. Blogos būklės dabar yra net 32, kai buvo 21 natūrali buveinė. Kas lemia tokius neigiamus pokyčius?
Ved. Kristina Toleikienė

Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.

Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius Lietuvoje rastus tauro ragus ir puoselėti gimtąjį kraštą ėmėsi vietos kultūros įstaigos vadovė Vilma Tumonienė, Skapiškio bibliotekininkė Roma Bugailiškienė ir kiti neabejingi žmonės.

Metas kasti krienus: jų auginimo paslaptys ir gardžiausi paruošimo receptai.

Ved. Arneta Spaičė

Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatų
Šią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusios su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. Atsižvelgusi į tai, Žemės ūkio ministerija inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus. Išsamiau – žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.
Pašarai – ne tik kupranugariams. Joniškyje įsikūrusi bendrovė „Golden fields factory LT“ gamina pašarus kupranugariams, karvėms, ožkoms, avims, žirgams. Kokybiški pašarai eksportuojami į Jordaniją, Saudo Arabiją, Kuveitą, Katarą, Japoniją, tariamasi dėl eksporto į Pietų Korėją. Paklausa kitose rinkose skatina plėsti gamybą. Išsamiau – bendrovės generalinis direktorius Modestas Paliulis.
Skeptikams, teigiantiems, kad miestiečiai kaime negali užsiimti žemės ūkiu ir mažame plote auginti produkciją, ją perdirbti ir patys parduoti, atsako konkretūs pavyzdžiai. Netikintys gali patys apsilankyti Kaišiadorių rajono ūkyje, pavadintame „Uogelė“. Būtent uogininkystės verslu 1,3 hektarų plote užsiima buvę kauniečiai Daiva ir Arūnas Kuliešiai ir noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.
Ved. Regina Montvilienė

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.
Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.
Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.
Ved. Regina Montvilienė

Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.
Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.
Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.
Ved. Regina Montvilienė

Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.
Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.
Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.
Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.

Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.

Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.

Ved. Arneta Spaičė

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.

Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?

Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.

Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.

Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.

Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?

Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.

Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?

Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.

Ved. Arvydas Urba

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis Mažeika

Šilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.

Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.

Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.

Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.

Ved. Arneta Spaičė

Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.
„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.

Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.

Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.

Ved. Rūta Simanavičienė

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.

Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.

Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.

Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.
Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.

Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.

Ved. Rūta Simanavičienė

Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.
Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.

Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.