Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?
Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.
Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.

Ved. Arvydas Urba

Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų augalininkystės ūkį, dirba 600 hektarų. Šeimoje – trys dukros: jauniausiai Rugilei vos pustrečių metukų, o dvidešimtmetės Gabija ir Ausmėja - jau tikros pagalbininkės prie darbų. Kaip ir mama vairuoja traktorius, gali savarankiškai valdyti modernią grūdų saugyklą. Kuo užsiėmę ūkininkai žiemą, kaip skirstosi darbus, kad liktų laiko ir šeimai?
Tautodailininkas sukūrė pragaro mašiną. Antanas Česnulis, vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, Naujasodės kaime įkūręs unikalų medinių skulptrūrų parką, praėjusią vasarą iš įvairių nereikalingų metalinių daiktų ir net mechanizmų sukonstravo įrengimą, pavadinęs jį pragaro mašina. Kam menininkui toks kūrinys, ar velniai dar neprašė atiduoti mašiną?
Šią savaitę Trys Karaliai, tarsi, uždarė šventinį laikotarpį. Turėtų būti nupuoštos eglutės, uždarytos mugės, bet Austrijoje šventiniai renginiai, kurie šiemet buvo naudingi ir vietos ūkininkams, dar tęsiasi. Apie panašias ir kitokias tradicijas iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.

Ved. Arvydas Urba

Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego nepamena, tačiau veiklos pieno ūkyje sniegas netrikdo. Galinga technika leidžia susitvarkyti patiems ir padėti kaimynams. Apie iššūkius, susijusius pieno išvežimu iš ūkių Žemaitijos regione, pasakoja ŽŪK „Pienas LT“ logistikos vadovė Jovita Daugalaitė.
Tik baigęs mokyklą ūkininkauti pradėjo Lazdijų rajono Avižienių kaime gyvenantis Justinas Dzemyda. Pradžioje tėvai jį bandė atkalbėti, bet praėjus 8 metams to jau nedaro, nes mato rezultatus. Vaikinas augina 50 mėsinių galvijų, dirba 100 hektarų, pats įrenginėja šalto tipo tvartą galvijams. Ar nesumažėjo entuziazmo po sudėtingų žemdirbiams metų, kuo užsiima gyvulininkystės ūkio šeimininkas žiemos metą?
Šakių rajono savivaldybės iniciatyva Lukšių seniūnijoje pernai pradėti ir šiemet iki birželio pradžios turi būti baigti tiesti dviračių takai. Jie bus sujungti su jau padarytais ir tiks prie numatomo visų takų – kelių dešimčių kilometrų tinklo Šakių rajone Lukšių - Gelgaudiškio apylinkėse, Panemunių regioniniame parke. Apie jau padarytus ir dar numatomus darbus pasakoja rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.
Ved. Arvydas Urba

Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių. Šią veiklą šeima derina ir su pagrindiniais darbais, Dovilė yra Žemaičių Kalvarijos seniūnė.

Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo apie 16 000 ir jiems kasmet atitenka kelios dešimtys milijonų eurų. Ar ketina imtis veiksmų mūsų politikai? Pokalbis su Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku valstiečiu Broniu Rope, jo pavaduotoju socialdemokratu Matu Skamaraku ir konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.
Šakių rajono Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo bendruomenė atgaivino senas tradicijas ir kuria naujas, padedančias tvirčiau jaustis dabar gyvenantiems kaime. Kaimelio šimtmečio proga gyventojai parkelyje pastatė kaimo ribą žymintį akmenį, kiekviena šeima pasodino po ąžuoliuką, talkomis suformuotas lašo formos pylimas, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Nemuno slėnį. Kažkada buvusi bendrai ganomų karvių atvedimo ir pasiėmimo vieta dabar tapo visų mėgstama laisvalaikio ir šventėms paminėti vieta. Apie istoriją ir dabartį pasakoja bendruomenės aktyvas Darius Ufartas, jo mama Džiuljeta Ufartienė, seniūnaitis Leonidas Mazuras ir Vidmantas Juškevičius.

Ved. Arvydas Urba

Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.
Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?
Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.

Ved. Arvydas Urba

Naujųjų metų pradžioje įprasta kartu su žemės ūkio ministru apžvelgti, kokie buvo praėję metai ir kas laukia naujais, 2026- ais metais. Kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarėme svarbiausias temas: vėluojantį paramos lėšų išmokėjimą, žemdirbių protestus, Mercosur susitarimą, žemės ūkiui skirtą finansavimą bei kitus klausimus. Žemės ūkio ministras tikina, kad žymus lėšų mažėjimas žemės ūkiui neturės didelės neigiamos įtakos.

Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias vietoves. Kalbamės su žmonėmis apie jų problemas, džiaugsmus, darbus ir kūrybą. Keliaujant nutinka įvairiausių dalykų, tad sausio 1 d. (ketvirtadienio) laidoje kviečiame klausytojus susipažinti su mūsų darbo užkulisiais. Pasidalysime įsimintiniausiais praėjusių metų pasakojimais, taip pat išgirsite, kokie pokyčiai laukia „Gimtosios žemės“ komandos.

Ekologinio ūkininkavimo tradicijos Kupčinskų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Ekologiškai galvijus auginantys ir į užsienį parduodantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad iš šios veiklos išgyventi nepavyksta, reikia papildomų darbų. Ateityje dėl biurokratizmo ketinama atsisakyti ekologinio ūkininkavimo sertifikato. Ūkininkas juokauja, kad laikyti gyvulius bus tik pomėgis.

Senus pastatus prikelti antram gyvenimui – ne pigus sumanymas, bet tuo susidomėjo Lina Noreikaitė-Rimkienė su šeima. Radviliškio rajone Panekelpių vienkiemyje sena troba virto jaukiais namais, kur ne tik gali svečiuotis žmonės, bet ir vyksta edukacijos. Sodybos šeimininkė turi kuo nustebinti svečius. Vizitine Panekelpių sodybos kortele tapo šeivamedis. Kuo jis ypatingas?

Dešimtmetis Skandinavijoje galiausiai jauną šeimą (Dovilę Brasaitę ir Mindaugą Leliūgą) grąžino namo. Plungės rajone Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusi šeima šalia pagrindinių darbų dar augina braškes ir jas liofilizuoja. Moters teigimu, liofilizuoti galima beveik viską.

Ved. Rūta Simanavičienė

Įmonės „Žali žali“ direktorius Vincas Benevičius kone dešimtmetį su šeima augino daigus, žalumynus ir kūrė ir kitus sveikus produktus. Augintojas priklauso ir Europos daigintojų asociacijai. Tiesa, metų pabaiga pateikė sunkių išbandymų. Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų fiksuota šiurkščių veiklos pažeidimų ir dėl to veikla laikinai sustabdyta. Kai kuriuos veiklos trūkumus verslininkas pašalino, tačiau pilnai įgyvendinti reikalavimų nepavyksta, nes sustabdžius veiklą nebegaunamos pajamos. Vyras nusprendė nebetęsti šios veiklos, nes supranta, kad teisinis kelias pareikalaus ne tik didelių finansinių, bet ir emocinių resursų. Apie fiksuotus pažeidimus plačiau komentuos tarnybos atstovė Danguolė Grigalevičienė. Situacijos vertinimą pateiks ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Kita tema apie naujai įsikūrusį verslą Kaišiadorių rajone. Jauna šeima, Ineta ir Mindaugas Šatkauskai, pirmus metus puoselėja svečių apgyvendinimo verslą „Vilkiškių karpis“. Verslo administratorė Kamilė Butrimavičienė džiaugiasi, kad sodybos užimtumas yra labai didelis.

Ved. Rūta Simanavičienė

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.

Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja apie bendruomenės ir socialinio verslo jubiliejus bei veikiančią bendruomenės kavinę.

Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės tarybos pirmininkė Gražina Paliulienė pristato įgyvendintus projektus ir išpopuliarėjusias maisto edukacijas.

Kupiškio rajono Skapiškio miestelio istorijomis ir paslaptimis dalijasi Skapiškio bibliotekininkė, gidė Roma Bugailiškienė.

Ved. Arneta Spaičė

Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.
Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.
Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.
Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.
Ved. Kristina Toleikienė

Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir vaikų lauks. Ypač tų, kurie jau netiki Kalėdų seneliu. Po susitikimo su juo tikėjimą Kalėdų seneliu susigrąžina ir suaugusieji. Po Perlinių Danielių ūkį, esantį Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje, lydėjo ir jo įkūrimo istoriją bei apie gamtos ir gyvūnų terapiją pasakojo kininkas Karolis Kanapeckas. 
Kalėdų meduoliai, kvepiantys medumi, imbieru, kardamonu, cinamonu. Šiuos nuostabius kvapus geriausia patirti juos kepant, tad meduolių kepimo edukacijos tampa vis populiaresnės.
Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvenanti Šiauliuose, kuria ir atlieka dainas žemaitiškai. Nors ne visi supranta jos dainų žodžius, priedainį
apie „žiauriai gražią žiemą“ išmoko dainuoti visa Lietuva. Ji puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.
Ved. Kristina Toleikienė

Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.
Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.
Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.
Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis turgelis kvietė ne tik pasigrožėti, bet ir pasiruošti šventėms. Prekystaliai lūžo nuo silkės, meduolių, rūkytos žuvies ir lašinių – visko, kas būtina Kūčių ir Kalėdų stalui. Senoviniai kostiumai, muzika ir jauki atmosfera priminė, kad tradicijos gyvos ir šiandien.
Iš svetur atkeliavęs aguonos grūdas prisijaukino lietuvius, tapo svarbiausių metų švenčių apeiginiu augalu, turinčiu gilią simbolinę prasmę.
Ved. Kristina Toleikienė

Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.

Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.

Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.

Ved. Arneta Spaičė

Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų konkurencingumui ir išlikimui. Proteste Briuselyje dalyvavo apie 70 ūkininkų iš Lietuvos, jų palaikyti susirinko ir ūkininkai Vilniuje.
Kiekviena kaimo bendruomenė įdomi darbais ir siekiais. Pavyzdžiui, Prienų rajono Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, gyvuojantis per 20 metų, įgyvendino daug projektų. Pagal vienus įsigytos įvairios siuvimo, mezgimo mašinos, kuriomis dabar laisvalaikiu darbuojasi centro moterys. Kiti orientuoti į kultūrinius projektus, net miuziklą pastatė, kuriame buvo užimta 100 žmonių.
Nedidelė, šiuolaikiška, šeimos duonkepių tradicijas puoselėjanti kepykla „Joniškio duona“ jau 60 metų žmones traukia duonos, pyragų, plokštainių, sausainių ir kitų gaminių skoniais. Tai Čalnarų šeimos verslas. Pasak architektūrą į kepyklą iškeitusio dabartinio vadovo Simono Čalnaro, pradžią šiam verslui davė, jį plėtojo mama. Ir dabar ji nuolatinė patarėja, siūlanti naujas idėjas.
Ved. Regina Montvilienė

Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.
Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.
Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.
Ved. Regina Montvilienė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.

Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.
Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.
Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.
Ved. Regina Montvilienė