Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).

Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore kalbamės apie parodos idėją, svarbiausius kūrinius ir autores, Silvios Giambrone atidarymo performansą ir Sarah Ciracì videodarbą, o taip pat garsios italų feministinio meno ikonos Tomaso Binga vizualinę poeziją. Benedetta Carpi De Resmini jau daugiau kaip 10 metų kuruoja tarptautines Italijos ir Lietuvos menininkų parodas, todėl jos požiūris į šiuolaikinio meno sceną suteikia galimybe naujai pažvelgti į kultūros aktualijas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?

Ved. Laima Kreivytė

Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvizmą ir raiškos laisvę.

Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia „Titaniko“, „Akademijos“ ir „5 malūnų“ galerijose? Pokalbis apie šiuolaikinės grafikos tendencijas ir įkvepiančias meno pamokas.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu
kalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?

Ved. Laima Kreivytė

Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė