Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
All content for Čia ir dabar is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima nueiti sau nenaudingu keliu? Laidos svečias – psichologas, „Depresijos įveikimo centro“ vienas įkūrėjų Antanas Mockus.
Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip juos atpažinti ir keisti?
Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide Giedre Žalyte.
Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus? Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Viktoras Valantiejus,. Laidoje taip pat dalyvauja klajoklio nervo stimuliatorius gaminančios įmonės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas ir neuromokslininkė, klinikos „Neuropulsas“ bendrasteigėja Justina Šidlauskaitė.
Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė dr. Agnė Matulaitė.
Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas.
Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas būtų žeidžiamas kuo mažiau?
Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu viešai“, kurios dalyviai viešojo kalbėjimo nerimą mažinti gali ir pasitelkę virtualios realybės akinius. Daugiau apie šį ir kitus būdus padėti sau – VU Filosofijos fakulteto psichologijos docentas Jonas Eimontas.
Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.
Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė.
Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne.
Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc.
Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl?
Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste Jurgita Liepone ir psichologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Antanu Kairiu.
Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti?
Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene.
Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau?
Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę. Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui. Ved. Giedrė Čiužaitė
„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai „visos ligos nuo nervų“ ir kas žmogui padeda ramiau senti?Pirmoje „Čia ir dabar“ laidoje po vasaros atostogų – daug klausimų, kurie sukasi ir pokalbiuose prie laužo.
Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?
Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas yra laisvi nuo studijų metai (angliškai „gap year“), ir įkūrė mentorystės organizaciją „Gap Compass“. Taip pat Gintarė Aldonytė, karjeros konsultantė, šiuo metu vadovaujanti vienos privačios mokyklos padaliniui ir ilgai dirbusi su studentais.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
