„Viešoji skulptūra po truputį tampa liaudies menu“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Įvykių ir įtampų paminklų ir viešosios skulptūros lauke pernai išties netrūko. Šie kūriniai tapo vandalų taikiniu ir karštų, dažnai nepagarbių diskusijų objektu. Vis dėlto, įpaminklinimas, nors kartais ir stringa, visgi, nemažina pagreičio. Kokias įpaminklinimo pamokas išmokome 2025-aisiais? Su Ernestu Parulskiu ir Paulina Egle Pukyte kalbasi Indrė Kaminckaitė.

„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai. Apie požiūrį į grafičius ir laisvę įgyvendinant valstybinių institucijų inicijuotus gatvės meno projektus kūrėjo teiraujasi Urtė Karalaitė.

„Pykčio masalas“, „šlamštas“, „parasocialinis“ – visi šie žodžiai tapo pasaulinio garso žodynų 2025-ųjų metų žodžiais. Kaip pasakoja jais besidominti VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė, iš visų šių žodžių akivaizdu, kad 2025-ieji – itin su technologijomis susiję metai. Plačiau apie tai pasakoja Gabrielė Kloniūnaitė.

„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.

Kol dar skaičiuojame pirmąsias 2026-ųjų dienas, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo, kokie buvo 2025-ieji metai kultūros politikos istorijoje, ir kokią kultūros politikos kryptį brėžia praėjusių metų įvykiai?

„Rašydama naujus eilėraščius ieškojau savęs po daugelio metų ir supratau kelis dalykus, kad daug kas pasikeitė, nes ilgas gyvenimas nugyventas, tačiau tie pagrindiniai dalykai, kurie kažkada tavyje buvo, jie ir neišnyko“, – sako rašytoja Violeta Palčinskaitė, pristatanti savo naujausią eilėraščių rinktinę „Aukštoje tyloje“. Ją kalbina Marius Eidukonis.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.

Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.

Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.

„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.

Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.

Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

2025-ieji Lietuvoje itin gausūs protestų. Kas lėmė, kad visuomenė taip dažnai nepasitenkinimą rodė išeidami į gatves ir ar tai gali lemti didesnį jos įsitraukimą į politinius procesus ateityje?

„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Nuo kamerinių renginių įvairiuose Lietuvos miesteliuose iki kosminėje stotyje suskambėjusios Čiurlionio kūrybos – kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?

Prieš kelis mėnesius per kelias minutes apvogtas Luvro muziejus Paryžiuje į dienos šviesą iškėlė ilgus metus apleistą saugos sistemų tobulinimo klausimą. Kokios šios vagystės pamokos?

„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Naruštė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.
2025-aisiais dar labiau suvešėjo manipuliacijos socialinėse medijose. Kas tapo jų taikiniais kokios tendencijos išryškėjo?

Vladimiras Putinas, Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas – ne sakantys oficialias kalbas, duodantys interviu ar susitinkantys su tarptautine bendruomene, o šokantys – yra Gedimino Karoblio domėjimosi objektas. Kokie yra Lietuvos politikų judėjimo įpročiai ir ką jie mums pasako?

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Seimui patvirtinus 2026 metų biudžetą, traukiasi finansavimas įvairioms kultūros institucijoms. Kokie bus 2026-ieji kultūrai, sumažėjus finansavimui?

Šią savaitę paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros meno premijų laureatai. Pasak eksperčių Lolitos Jablonskienės ir Eglės Kačkutės, šių metų sąrašas – išskirtinai subalansuotas.

Lietuvoje savo poziciją jau įtvirtino „Jaunojo tapytojo prizas“, galbūt nuo šiol kasmet sulauksime ir „Vidurio amžiaus tapytojo prizo“ laureato. Pirmą kartą surengtas konkursas siekia atkreipti dėmesį į sovietmečiu ar ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu augusios ir besiformavusios tapytojų kartos kūrybą ir šių menininkų patiriamus iššūkius.

Italijos nacionalinė virtuvė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Apie šio pripažinimo reikšmę bei kokią vietą italų gyvenime užima maistas – pokalbis su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Emanuele de Maigret.

„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.

Būti geru kuratoriumi – tai turėti daug priešų, įsitikinęs architektas, profesorius, kritikas Pippo Ciorra. Šiuolaikinio meno muziejuje MAXXI Romoje dirbantis italas gerai pažįsta Lietuvos meno ir kultūros lauką, o šį rudenį Kaune lankėsi Nacionalinio architektūros instituto kvietimu. Dvi panašaus profilio įstaigos tampa partnerėmis. Ką tai reiškia Kaunui ir Lietuvai?

„Anksčiau bijodavau, nes galvodavau – jei kito žino, kad tave išprievartavo, tampi pažymėta. Dabar suprantu: turite pažymėti žmogų, kuris tai padarė, ne mane“, – sako seksualinę prievartą patyrusi komikė Vita Žiba. Šią savaitę Nacionaliniame žmogaus teisių forume jai įteiktas Metų žmogaus teisių balso apdovanojimas.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?

„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį.

Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai?

„Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.

Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien?

Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.

„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. 

„Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.  

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.

„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.

Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?

„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.

„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje?

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone.

Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje.

Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis.

Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?

Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip.

Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas.

„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.

„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume.

Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Mėnesis be ministro, ignoruojant bendruomenės kritiką paskirti viceministrai ir vieno iš jų atsistatydinimas vos po kelių dienų darbo, galiausiai – antrą kartą pateikta Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Ar po virtinės skandalų dar įmanoma atkurti pasitikėjimą Kultūros ministerija?

Vertėjams skiriama Straelenerio premija, laikoma svarbiausia Vokietijoje, taip pat viena reikšmingiausių Europoje, atiteko vertėjai Claudiai Sinnig už Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą į vokiečių kalbą. Vertėja neslepia, kad karas Ukrainoje vokiečius privertė atsisukti į Rytų Europos šalių literatūrą, todėl ji ragina išnaudoti šią progą.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – prestižinė Bookerio literatūros premija paskelbė apie naują iniciatyvą – nuo kitų metų ji bus teikiama ne tik geriausiam romano autoriui, bet ir geriausiai knygai vaikams.

„Ką apie mus kaip visuomenę pasako tai, kad aukšto rango viešas asmuo renkasi klastotę ir dar tai patvirtina žiniasklaidai?“ – mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.

Lenkų režisierius Jakubas Skrzywanekas savo gimtinėje išgarsėjo nepatogias temas keliančiais spektakliais. Vienas ankstyvųjų jo kūrinių „Mein Kampf“, nagrinėjęs fašizmo kilmę, lėmė tai, kad menininkas aštuonerius metus nedirbo valstybiniuose teatruose, negavo kūrybinių stipendijų. Kaune spektaklį pagal Adomą Mickevičių statantis režisierius sako, kad už kūrybinę laisvę yra pasirengęs mokėti atitinkamą kainą.

„Mano šalis vis labiau praranda moralę ir žmogiškumą“, – sako Izraelio kino kūrėjas Nadavas Lapidas. Anot jo, kažkas negerai kolektyvinėje Izraelio sieloje. Kamuojamas prieštaringų jausmų tėvynės atžvilgiu, Lapidas paliko Izraelį ir nevengia jį kritikuoti savo filmuose. Naujausias jo darbas „Taip“ šiuo metu rodomas Lietuvoje.

Ved. Justė Luščinskytė
Red. Indrė Kaminckaitė

In memoriam Kostas Smoriginas.

Kultūros asamblėja ragina atriboti politikus nuo kultūros renginių. Kaip tai sekasi daryti kultūros organizacijoms regionuose?

„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą išgirdo NARA žurnalistai, nutarę keliauti po mažesnius Lietuvos miestus ir išgirsti ten gyvenantį žmogų, patyrinėti, ar skirtis tarp vadinamojo Vilniaus elito ir likusios Lietuvos egzistuoja.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pasakojimas apie Mirusiųjų dienos tradicijas Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse.

„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.

Kauno kapinių istorijos susipynusios tarpusavyje – daugybės miestui ir valstybei nusipelniusių asmenų kapai į Eigulius, Petrašiūnus ar Aukštąją Panemunę perkelti uždarant kapines miesto centre. Šiandien pastarųjų teritorija vadinama Ramybės parku. Vėlinių proga jame pasivaikščioti kviečia Kauno kapinių žinovas gidas Laimonas Užomeckis.

„Dabar lietuviai gauna mikrofoną kalbėti apie save“, – sako performanso bienalės „Performa“ kuratorius Jobas Pistonas. Šiemet šiame prestižiniame Niujorko renginyje specialus dėmesys suteikiamas Lietuvai.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?

Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.

Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.

„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.

Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.

Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?

Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus regi Sąjūdžio metraštininkas Leonas Glinskis?

Šią savaitę Vilniuje įvyko Skeptikų draugijos organizuojama konferencija Skepticon – On Bullshit (lietuviškai – apie šūdmalą), atsispiriant nuo amerikiečių filosofo Hario Frankfurto teorijos apie šių dienų komunikacijos abejingumą tiesai. Kaip, organizatorių žodžiais tariant, šūdą mala rinkodaristai ir žurnalistai?

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV menininkų lapkritį planuojamas rengti masinis kūrybinis protestas nukreiptas prieš Trumpo administracijos veiklą, Niujorko centrinėje traukinių stotyje žmogiškumą ir įvairovę švenčianti instaliacija, Airijoje kitąmet įsigaliosianti bazinių pajamų menininkams tvarka bei naujas Jacob Collier muzikos albumas.

Ar gali būti, kad lietuviai vis dar nepažinę tikrojo kompozitoriaus Čiurlionio? Apie klaidingas Čiurlionio interpretacijas ir tai, kodėl jis vis dar nėra pasaulinė žvaigždė, pokalbis su jo kūrybos tyrėju, graikų muzikologu ir kompozitoriumi Charalampos Efthymiou.

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Ji komentare svarsto, kas gali pasinaudoti šiuo kultūros bendruomenės judėjimu.

Fizika ar dailės istorija? Ką pasirinktumėte? Kaunietė Virginija Vitkienė neslepia, kad po vidurinės teko savęs paieškoti, bet šiandien jaučia, kad yra geriausioje vietoje, kokioje galėtų būti. Nuo rugsėjo vidurio ji yra Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, iki tol vadovavo Kauno bienalei, Europos kultūros sostinės projektui ir Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Biografija solidi ir tarptautiška, tad kas menotyros daktarę laiko Kaune?

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija – mėtoma iš rankų į rankas, o Inga Ruginienė, aukodama kultūrą, rūpinasi savo tikslu būti ministre, teigia Simonas Kairys. Vienintelis būdas stabilizuoti politinės suirutės situaciją – socialdemokratams susigrąžinti Kultūros ministeriją, sako Šarūnas Birutis. Buvę kultūros ministrai sutaria: politinis sąmyšis kultūros politiką jau nubloškė pora metų atgal.

Viešojoje erdvėje girdimi balsai,  sakantys, jog kultūros bendruomenės protestas ir jo organizatoriai kišasi į politiką. Kiek politizuotas kultūros bendruomenės protestas ir ar jo lyderiai nesirengia pasukti į politiką?

„Deja, Portugalija, Lietuva ir daugelis kitų šalių nėra išimtis – kultūra pernelyg dažnai traktuojama kaip prabanga, o ne kaip demokratiniam gyvenimui būtina viešoji paslauga. Kraštutinės dešinės ir autoritarinės jėgos toliau skleidžia klaidingą idėją, kad kultūra priklauso elitui ar atsieta nuo paprastų žmonių. Tai tiesiog netiesa“, – sako portugalų
teatro kūrėjas, Avinjono festivalio meno vadovas Tiago Rodriguesas. Jis palaiko Lietuvos kultūros bendruomenę ir žada galimai stiprėsiantį Avinjono dėmesį mūsų scenai. 

„Rusijos karo Ukrainoje kontekste operos apie istorinę lietuvių kovą prieš Vokiečių ordiną pastatymas turėjo tapti tautinės savimonės aktualizacija“, – apie rudens sezono pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusią „Lietuvių“ premjerą sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Ar pastatymas pateisino šį lūkestį? 

Kultūros ir meno žmonių kuriamas turinys geras, tik jį pristatyti reikėtų populiariau, mano informacinį karą tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius. Kad gerai dirbti pagrindinį savo darbą kovoje su dezinformacija yra efektyviau nei kapotis komentaruose, mano ir socialinių tinklų turinio kūrėja istorikė Kristina Petrauskė. Taigi kaip paprastam kultūrininkui nesusideginti einant į eilinį informacinio karo mūšį?

„Mano idėja buvo pateikti atsvarą visoms šitoms tragiškoms laidoms, kurių įkalinta yra labai didelė Lietuvos dalis“, – apie savo ilgametį projektą apie sudėtingose socialinėse aplinkose gyvenančius žmones ir dažnai skandalizuotą bei šališką jų reprezentavimą populiariojoje žiniasklaidoje sako fotografas Artūras Morozovas. Šią savaitę dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatyta Gailės Garnelytės režisuota dokumentika „Sutikau žmogų“, bandanti užčiuopti jautrų fotografo žvilgsnį į savo personažus ir kontrastingus jų gyvenimų scenarijus. 

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.

„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstracijų, streikų, pilietinio nepaklusnumo <...> Buvo baiminamasi, kad visuomenė palaikys menininkus ekstremistais. Tačiau svarbu suprasti: būti radikaliu šiame kontekste nereiškia pulti – tai reiškia ginti tai, kuo giliai tikime“, –
patarimu protestuojančiai Lietuvos kultūros bendruomenei dalijasi vengrų režisierius Arpadas Schillingas. Ar įvykiai Lietuvoje iš tiesų primena Slovakijos ir Vengrijos scenarijus?

Geriau būtų, jei protestų nereikėtų, bet kai vyksta, svarbu fiksuoti istoriją, mano fotografė Karolina Gembara iš Lenkijos. Ji su kolegomis prieš keletą metų įkūrė internetinį Viešų protestų archyvą. Jo veikla pristatoma šią savaitę Kaune atidarytame trečiajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA. 

Ignotas Adomavičius vakar atsistatydino iš ministro pareigų, tačiau koalicijos dėlionė kol kas nesikeičia ir Kultūros ministerija lieka Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ rankose. Kultūros asamblėja tvirtai laikosi nuostatos, kad Kultūros ministro portfelio perdavimas „Nemuno aušrai“ kelia grėsmę kultūros ir žodžio laisvei. Ar ir jei taip, kaip šį nerimą pateisino pirmoji savaitė, kuomet Kultūros ministerija patikėta „Nemuno aušrai“? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite, vertėja Toma Gudelyte ir protestų tyrėja Rėda Brandišauskiene.

Ar kultūros bendruomenė žino, kokio kultūros ministro nori? Pokalbis su buvusiu kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, asociacijos LATGA tarybos nariu, režisieriumi Donatu Ulvydu ir TSPMI docente, vizualaus meno daktare Egle Grėbliauskaite.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. 

Režisierius Valentynas Vasyanovičius
savo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.

Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. 

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londone
pavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.

„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. 

Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gavelio
vidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė.
 
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.

Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis
vyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.

„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.

Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė iš
Niujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metro
pranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasaulio
kultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.

„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.

Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.

Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.

Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.

Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.

„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.

„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.

Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. <...> Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.

Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.

„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.

Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.

Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. <...> Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.

„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.

Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.

Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė