JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.

Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Nedarbo išmokų tvarka bus griežtesnė, o laikotarpis be darbo neįsiskaičiuos į būtiną stažą. Tokios naujovės įsigalios šiais metais. Pertvarkos sumanytojai sako, kad tai gali sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių, užkirsti piktnaudžiavimą išmokomis. Tačiau kritikai abejoja, ar nauja reforma privers oficialiai dirbti tuos, kurie išnaudoja sistemą. Ar griežtesnės išmokų taisyklės sumažins bedarbių skaičių?

Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas, ekonomistas Romas Lazutka, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ved. Marius Jokūbaitis.

Nurimus balionų atakoms, Baltijos jūroje ir vėl pradėjo trūkinėti kabeliai. Europos Sąjungos vadovybė įspėja, kad ypatingos svarbos infrastruktūrai vis dar gresia didelis sabotažo pavojus. Ar pajėgsime apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių?

Dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, komiteto narys Dainius Gaižauskas ir Gynybos technologijų fondo vadovas Edvinas Kerza.

Ved. Mindaugas Aušra

Venesuelos diktatoriaus Nikolo Maduro sulaikymas ir atgabenimas į Jungtines Amerikos Valstijas pasaulyje sukėlė sprogimo bangą. Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuela kurį laiką bus valdoma amerikiečių, naftos gavyba taip pat perimama. Tačiau kyla klausimų dėl operacijos teisėtumo ir kaip tai paveiks pasaulio santvarką.

Kas gali keistis pasaulyje po N.Maduro sulaikymo?

Laidoje dalyvauja Gynybos analitikas Egidijus Papečkys, politologas Tomas Janeliūnas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė Gintarė Žukaitė.

Ved. Marius Jokūbaitis

2025 – ieji Lietuvoje bus prisimenami kaip politinių skandalų, premjero atsistatydinimo ir protesto mitingų metai. Tai buvo laikotarpis, kai suintensyvėjo hibridinės atakos, o vertybiniai ginčai persikėlė į socialinius tinklus. Iš kitos pusės, ekspertai pastebi stiprėjančią pilietinę visuomenę ir jos poliarizaciją.

Kokie Lietuvos istorijoje išliks 2025 metai?

Laidoje dalyvauja istorikas Norbertas Černiauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos teisininkas, Ingos Ruginienės patarėjas Jurgis Valiukevičius, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, komunikacijos ekspertas Mantas Dubauskas, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.

Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?

Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. 

Ved. Marius Jokūbaitis.

Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?

Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Ved. Mindaugas Aušra.

Kapčiamiestyje planuojama statyti karinį poligoną, kuris turėtų būti svarbus Suvalkų koridoriaus gynybai. Tačiau vietos gyventojai tam priešinasi. Jie nerimauja, kad daliai jų teks išsikelti iš namų, o karo atveju taptų taikiniu. Be to, kalbama apie būsimus kirtimus, žalą gamtai. Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad rajonui iš poligono būtų ir ekonominė nauda. Pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su vietos gyventojais, kuriame netrūko aistrų.

Ar Kapčiamiestis tinkama vieta naujam poligonui?

Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Kapčiamiesčio gyventojas Algimantas Kimtys, Gynybos ekspertas Romas Judinas, Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.

Ved. Marius Jokūbaitis

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.

Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.

Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.

Ar Lietuvai gresia orbanizacija?

Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas Peluritis

Ved. Liepa Želnienė.

Amerikiečių ir baltarusių diplomatinis sandoris rodo, kad nyksta vertybinė užsienio politika. Kokias dilemas tai kelią Europos Sąjungai? Ir ką turės daryti Lietuva, jeigu bus verčiama imtis nuolaidų Baltarusijos tranzitui?

Dalyvauja. Seimo nariai: „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, LVŽ-KŠS frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.

Ved. Mindaugas Aušra

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.

Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.

Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“

Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.

Ved. Liepa Želnienė.

Šiandien žurnalistų bendruomenė kviečia visuomenę į protestą prieš laisvo žodžio suvaržymą bei bandymus politizuoti LRT. Visuomeninis transliuotojas yra atlaikęs ne vieną išbandymą – nuo okupantų įsiveržimo ir „kaspervizijos“ iki finansų trūkumo misijai atlikti. Šįkart politikai reikalauja pasiaiškinti, kokie politikai kviečiami į LRT laidas, registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas.

Kaip galima apsaugoti LRT nuo politizavimo?

Laidoje dalyvauja buvęs LRT generalinis direktorius, architektas Algirdas Kaušpėdas, protesto iniciatyvinės grupės narė, 15min tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, buvusi LRT tarybos narė ir buvusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ved. Marius Jokūbaitis

Dėl antisemitizmo teisiamas R. Žemaitis teismus kaltina politizavimu. Politiniu užsakymu bandė apkalinti ir už korupciją nuteistas E. Masiulis. Politinį persekiojimą minėjo ir čekių bylų herojai.

Kaip mūsų teisinė sistema vertina politikus? Ir ar nuteisti politikai gali likti Seime?

Diskusijoje dalyvauja: buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė, kairiųjų aljanso KArtu atstovė, politologė Jolanta Bielskienė ir MRU politologas Saulius Spurga.

Ved. Mindaugas Aušra

Naujausias tyrimas atskleidė, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas tarp Lietuvos paauglių lenkia Europos šalis, mūsų rodiklis aukščiausias – 29 proc. jaunuolių bent kartą juos yra vartoję. Šiuos receptinius vaistus jie dažniausiai gauna iš artimųjų. Taip pat paaiškėjo, kad mūsų šalies paaugliai mažiau rūko cigarečių ir vartoja alkoholio, tačiau vis jaunesni pradeda rūkyti elektroninės cigaretes.

Dar viena tendencija – merginų psichologinė gerovė ženkliai prastesnė nei berniukų. O emocinė sveikata siejama tiek su įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiek su laiku, praleidžiamu socialiniuose tinkluose. Šie duomenys paaiškėjo iš ESPAD – Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Europos mokyklose tyrimo.

Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė, Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.

Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kone kiekvienas aštresnis įrašas socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės reakcijų. Deja, ne visos jos – tikrų žmonių nuomonės. Dažnai komentuoti supuola botais vadinamos fiktyvios paskyros, tyčia kuriamos tam, kad paveiktų piliečių nuomonę. Neseniai policija išardė Vilniuje veikusį botų fermų tinklą ir įspėjo, kad Lietuvoje gali veikti apie pusę milijono fiktyvių paskyrų.

Kas ir kaip mus kiršina socialiniuose tinkluose? Ir kaip kovoti su botais?

Laidoje dalyvauja Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, Seimo narė Daiva Ulbinaitė, Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė, Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė ir „Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė.

Ved. Liepa Želnienė

Sveiki, eteryje aktualijų studija, prie mikrofono marius jokūbaitis.
Žurnalistai iš LRT ir kitų redakcijų muša pavojaus varpais dėl nacionalinio transliuotojo ateities. LRT eteryje – tylos minutės. Tai reakcija į valdančiųjų iniciatyvas LRT transliuotojo atžvilgiu. Su žurnalistų protestais solidarizuojasi ir kultūros asamblėja, kuri kovojo prieš „Nemuno aušrą. Apie protestus kalba ir mokytojai, ir pareigūnai.

Ar protestai keičia valdžios sprendimus?

Laidoje dalyvauja žurnalistė Rita Miliūtė, buvęs LRT direktorius Kęstutis Petrauskis, menotyrininkė Lina Michelkevičė, socialdemokratas Povilas Pinelis.

Ved. Marius Jokūbaitis