Tai laida apie medijas, žiniasklaidą, reklamą ir visuomenę, kurioje domėsimės, kaip technologinė pažanga veikia žiniasklaidą, reklamos industriją, visuomenės gyvenimą ir mąstymą, ir, galiausiai, demokratiją. Tobulėjančios išmaniosios technologijos keičia visuomenės kasdienio gyvenimo įpročius bei daro įtaką demokratijos procesams. Filmai ar serialai ne tik tampa pasiekiami kompiuterio ekrane, bet ir pasiūlomi tokių internetinių platformų kaip „Netflix“ ar „Amazon“ pagal išsamiai ištirtus mūsų interesus, ankstesnę peržiūrų ir naršymo internete istoriją. Tuo pačiu principu socialiniuose tinkluose mus pasiekia ir tiesioginės reklamos. O jei taip jūsų duomenys, jums nežinant, yra panaudojami reklamoms, siūlančioms balsuoti už tam tikrą politinę partiją ar kandidatą? Laidą veda Birutė Rutkauskaitė. Pirmadieniais, 11:05 val.
All content for Matrica is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Tai laida apie medijas, žiniasklaidą, reklamą ir visuomenę, kurioje domėsimės, kaip technologinė pažanga veikia žiniasklaidą, reklamos industriją, visuomenės gyvenimą ir mąstymą, ir, galiausiai, demokratiją. Tobulėjančios išmaniosios technologijos keičia visuomenės kasdienio gyvenimo įpročius bei daro įtaką demokratijos procesams. Filmai ar serialai ne tik tampa pasiekiami kompiuterio ekrane, bet ir pasiūlomi tokių internetinių platformų kaip „Netflix“ ar „Amazon“ pagal išsamiai ištirtus mūsų interesus, ankstesnę peržiūrų ir naršymo internete istoriją. Tuo pačiu principu socialiniuose tinkluose mus pasiekia ir tiesioginės reklamos. O jei taip jūsų duomenys, jums nežinant, yra panaudojami reklamoms, siūlančioms balsuoti už tam tikrą politinę partiją ar kandidatą? Laidą veda Birutė Rutkauskaitė. Pirmadieniais, 11:05 val.
Nors skrydžiai į tolimas šalis šiuo metu skamba egzotiškiau nei bet kada, atostogos vis dar egzistuoja. Taigi paskutinė šio sezono laida „Matrica“ skirta būtent kelionėms. Ar įmanoma atostogauti be mobiliojo telefono, kaip keliauti protingai ir turiningai, ir kaip interaktyvumas vilioja svečius, diskutuosime su kelionių žurnalistu Orijumi Gasanovu, keliautoju, Lietuvos kolumbu, Danu Pankevičiumi ir turizmo eksperte Inga Pažereckaite-Kalėdiene. Ved. Kotryna Lingienė.
Jei prieš trisdešimt metų muzikos albumus klausydavome nuo pirmo iki paskutinio akordo, tai dabar atlikėjui išgarsėti pakanka penkiolikos sekundžių. Knygų topus tuo tarpu bando šturmuoti instagramo herojai. Kas iš tiesų XXI amžiuje formuoja – o gal deformuoja – skonį ir alkį muzikai ir literatūrai, laidoje MATRICA diskutuosime su reklamos ekspertu, kūrybiškumo dėstytoju ir melomanu Tomu Ramanausku bei literatūrologe ir knygų kritike Jūrate Čerškute. Ved. Kotryna Lingienė.
Kaip plačiai gali būti taikomas dirbtinis intelektas? Ar galima panaudoti dirbtinį intelektą kovojant su koronavirusu? Kada dirbtinis intelektas prabils lietuvių kalba? Tai aptarsime su Kauno technologijos universiteto Multimedijos inžinerijos katedros prof. Ryčiu Maskeliūnu, kompanijos „Ligence“ vadovu Arnu Karužu ir finansų vadovu Dovydu Matuliausku, ir VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovu doc. dr. Dariumi Amilevičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
2013-aisiais Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas pristatė pirmąjį laboratorijoje užaugintą mėsainį, tačiau per septynerius metus nepradėjome valgyti mėgintuvėlyje užaugintos mėsos. Kodėl sunku komercializuoti tokius išradimus? Kokios inovacijos taikomos Lietuvos maisto pramonėje? Ir kaip išmaitinti augančią populiaciją, nedarant dar didesnės žalos Žemei? Apie tai diskutuojame su Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriumi Petru Rimantu Venskutoniu, Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Maisto inovacijų centro veiklų koordinatore Vaida Morkūnaite ir „AgriFood Lietuva“ įkūrėju, vienu iš elektroninės nosies „Foodsniffer“ išradėjų Augustu Alešiūnu. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Užsienio universitetai jau seniai dalijasi paskaitų įrašais internete, o Harvardo universitetas pandemijos metu pasiūlė dalį savo nuotolinių kursų išklausyti nemokamai. O ką siūlo Lietuvos aukštosios mokyklos? Kokie kursai populiariausi ir kokiais mitais iki šiol apaugęs nuotolinis mokymasis? Apie tai pasakoja Lietuvos nuotolinio ir elektroninio mokymosi asociacijos prezidentė Estela Daukšienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Tarptautinės rinkodaros ir vadybos magistrantūros programos vadovė Lineta Ramonienė ir VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė Airina Volungevičienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Pandemijos metu Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas fiksavo didelį kiekį dezinformacijos. Su Departamento analitike Aukse Ūsiene aptarsime, kas yra informacinės atakos ir kodėl dezinformacija kenkia Lietuvos saugumui. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. Viktor Denisenko svarsto, kur riba tarp dezinformacijos ir laisvo žodžio.
O su 15min.lt žurnaliste, projekto „Patikrinta 15min“ iniciatore Liepa Želniene diskutuojame, kam reikalingos atskiros faktų tikrinimo rubrikos, jei žurnalistai ir taip kasdieniame darbe tikrina faktus. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Ar pandemija atvėrė naujų galimybių reklamos rinkai? Kiek karantinas paskatino verslus rinktis socialines reklamas? Kaip reklamuotis, nesudarant neigiamo įspūdžio, kad kompanija naudojasi esama situacija? Tai aptarsime su reklamos ekspertais: Rimantu Stanevičiumi, Pauliumi Rymeikiu, Aiste Jūre ir Justina Muralyte. O kokių būta socialinių reklamų tarpukario Lietuvoje, papasakos dailės istorikė dr. Giedrė Jankevičiūtė. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Prasidėjus karantinui, socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo dalytis mintimi, kad pagaliau ras laiko skaityti knygas. Žiniasklaida, taip pat ir LRT KLASIKA, norėdama pasiūlyti, kaip praleisti laiką namuose, dažnai kviečia klausytis ar skaityti knygų apžvalgų, klausia rašytojų, kokias knygas skaito jie. Laidoje domimės, ar tikrai karantino metu atsigręžėme į knygas, ir kiek Lietuvoje populiarėja elektroninės ir audio knygos. Apie tai pasakoja leidyklos „Alma Littera“ direktorė Dovilė Zaidė, leidyklos „Baltos lankos“ komunikacijos projektų vadovė Lina Valantiejūtė, „Audioteka.lt“ įkūrėjas Aurimas Mikalauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė. Kolegė Kotryna Lingienė domisi Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektu „Pasakos gestų kalba“. Projekto vadovė Ieva Birmantaitė sako, kad projektas pasitarnauja ne tik mažiesiems, bet ir gestų kalbą norintiems išmokti suaugusiesiems. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Pasaulyje plintantis koronavirusas sudavė smūgį absoliučiai daugumai profesionalaus sporto šakų. Apie pertraukas, nutraukimus, nukėlimus skelbia tiek šalių lygos, tiek žemynų čempionatai ir net olimpinės žaidynės. Ar virtualiame pasaulyje karaliaujantis esportas išgelbės sportą? O gal jį negrįžtamai pakeis? Apie tai laidoje diskutuosime su svarbiausios esporto lygos regione atstove Simona Dailidonyte, Vilniuje įsikūrusios esporto komandos vadovu Žygimantu Kriščiūnu bei esporto komentatoriumi Dainiumi Daukša. Taip pat kalbėsimės su į virtualią erdvę persikėlusio ledo ritulio ekspertais Petru Nausėda ir Žimantu Malakausku. Ved. Kotryna Lingienė.
Jau kurį laiką interaktyvumas minimas kaip vienas iš svarbiausių šiuolaikinio muziejaus atributų. Tačiau ar jis reikalingas visiems muziejams, ar interaktyvumas įmanomas tik per išmaniąsias technologijas ir kaip tinkamai jį pritaikyti? Apie tai kalbėsimės su Kauno miesto muziejaus vadovu Gabrieliu Sužiedėliu ir Tolerancijos muziejuje Los Andžele dirbančia kultūros paveldo specialiste Silvija Burbaite. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Kiek dar gajus požiūris, kad darbuotojas, dirbantis iš namų, efektyviai nedirba? Ar po karantino, kai daugelis yra priversti dirbti iš namų, darbdaviai lanksčiau žiūrės į darbuotojų darbo sąlygas? Kokių darbuotojų savybių reikalauja nuotolinis darbas? Apie tai pasikalbėsime su psichologe, verslo konsultante Laura Rimkute, iliustratore Ula Šimulynaite ir verslo vystytoju Artūru Rumiancevu.
Kolegė Kotryna Lingienė domisi, kaip karantinas keičia darbo organizavimą Kaune. KTU organizuoja virtualų hakatoną, kuriame ieškos būdų, kaip išspręsti krizę, o VDU siūlo pasidalinti mokymo per nuotolį patirtimi su visomis norinčiomis Lietuvos švietimo įstaigomis. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Kaip krašto apsaugą keičia išmaniosios technologijos? Kūno temperatūrą matuojančios kario uniformos, robotai-išminuotojai ir bepiločiai dronai – jau seniai peržengė mokslinės fantastikos ribas. Tačiau kiek galima pasitikėti tokiais išradimais lemtingu momentu? Ir kokias etines problemas kelia technologiniai išradimai gynyboje? Apie tai diskutuosime su Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, Tyrimų ir technologijų skyriaus vedėju Laurynu Mockaičiu, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriumi plk. ltn. Eugenijumi Lastausku, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanu dr. Andriumi Vilkausku. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Švedija dažnai naudojama kaip visuomenės, linkstančios atsisakyti grynųjų pinigų, pavyzdys. Tačiau kiek tai realu ir kokią įtaką tokie sprendimai padarytų pasaulinei ekonomikai? O kokia situacija Lietuvoje: ar noriai renkamės atsiskaitymus kortelėmis ir kitomis priemonėmis? Ir ar verslai, atsisakantys grynųjų, nediskriminuoja pažeidžiamų socialinių grupių? Apie tai diskutuojame su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos bakalauro programos vadovu prof. Dr. Tadu Šarapovu, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininku Tomu Karpavičiumi ir SEB banko Verslo plėtros departamento direktoriumi Linu Januševičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Kur riba tarp visuotinio stebėjimo dėl saugumo ir šiurkščių privatumo pažeidimų? Kiek Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas naudingas ES piliečiams, o kiek juo pasinaudojo valstybės institucijos, siekdamos nuo mūsų dar labiau apriboti duomenis? Apie tai diskutuojame su „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu, Lietuvos žurnalistikos centro direktore dr. Džina Donauskaite, VDU Informatikos fakulteto profesoriumi, Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. mokslininku Tomu Krilavičiumi. Vilniuje nuo 2017-ųjų vyksta ES lėšomis finansuojamas projektas ROCK. Specialūs prietaisai šešiose miesto vietose matuoja praeivių kūno temperatūrą, širdies ritmą, fiksuoja mimikas. VGTU profesorius Artūras Kaklauskas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja inovacijų klausimams Eglė Radvilė pasakoja, kad taip matuojamas vilniečių laimės indeksas. Tačiau ar tokie tyrimai neprasilenkia su etika? Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Tai laida apie medijas, žiniasklaidą, reklamą ir visuomenę, kurioje domėsimės, kaip technologinė pažanga veikia žiniasklaidą, reklamos industriją, visuomenės gyvenimą ir mąstymą, ir, galiausiai, demokratiją. Tobulėjančios išmaniosios technologijos keičia visuomenės kasdienio gyvenimo įpročius bei daro įtaką demokratijos procesams. Filmai ar serialai ne tik tampa pasiekiami kompiuterio ekrane, bet ir pasiūlomi tokių internetinių platformų kaip „Netflix“ ar „Amazon“ pagal išsamiai ištirtus mūsų interesus, ankstesnę peržiūrų ir naršymo internete istoriją. Tuo pačiu principu socialiniuose tinkluose mus pasiekia ir tiesioginės reklamos. O jei taip jūsų duomenys, jums nežinant, yra panaudojami reklamoms, siūlančioms balsuoti už tam tikrą politinę partiją ar kandidatą? Laidą veda Birutė Rutkauskaitė. Pirmadieniais, 11:05 val.