Kuo 2025-ieji buvo išskirtiniai pasaulio kultūros lauke ir ką apie juos rašė tarptautiniai meno naujienų portalai.

Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais.

Kėdainiai, perėmę titulą iš Druskininkų, pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.

Kokie chorai šiemet dalyvavo „Sekmadienio akorduose“ Tauragėje ir ką iš festivalio išsineša klausytojai bei atlikėjai?

Kaišiadorių muziejus atidarė parodą „Šeimininkių mokymas tarpukario Lietuvoje". Kuo šis laikotarpis svarbus šalies gastronomijos istorijai?

Šiemet, 2026-aisiais, sueis 225 metai, kai gimė žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. LRT KLASIKA penktadieniais kvies iš arčiau susipažinti su šia istorine asmenybe.

Ved. Marius Eidukonis

„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.

Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios mūsų tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-ečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.

Ignalinos krašto muziejus sukūrė projektą „Užriestagalvis girion lakia“, skirtą dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės 170-osioms gimimo metinėms. Pasakoja Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Galatiltienė ir Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ vadovė, etnologė Sigutė Mudinienė.

Matau daug paralelių tarp to, kas vyko prieš 500 metų, ir kas vyksta dabar. Teritorijas pasidalinusios tautos vis kovoja dėl savo susikurtų istorijų. Taip pasakoja vietokūros dizainerė Julija Janus, kuravusi parodą apie dvi karalienes ir svajojanti sukurti muziejų apie Barborą Radvilaitę ir jos istoriją.

Laisvės alėjoje esančio Kauno centrinio knygyno vitrinas puošti žėrinčiais burbulais, spindinčiais žaislais ir girliandomis? „Na jau ne“ – nusprendė kūrybiškų moterų klubo „Pasakonės“ atstovės.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.

Šiaulių dramos teatre gruodį ypatingas dėmesys skiriamas vaikams – jau kelis dešimtmečius tęsiant šventinių, ne tik džiuginančių, bet ir ugdančių spektaklių tradiciją, kurią šiemet tęsia Aurimo Žvinio režisuojamas „Nematomas vaikas“.

Kaip šventinis laikas veikia visuomenės dėmesį, kritinį mąstymą ir politinių sprendimų priėmimą?

Kaip skirtingose Europos kalbose Kūčių naktį „prabyla“ gyvuliai – nuo lietuviško mūkimo ar amsėjimo iki visai netikėtų garsų, kuriuos žmonės jiems priskiria kitose kultūrose.

Ko tikėtis LRT KLASIKOS šventinėje programoje per Kūčias ir Kalėdas?

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Kalėdas pasitinka Ramygalos kultūros centras ir kokius ypatingus žaisliukus šventėms gamina šio kultūros centro direktorė?

Per Kalėdas Alytaus miesto teatras pristato premjerą „Teta, kada meilė išeis į kiemą?". Spektaklio kūrėjai kviečia vaikus ir suaugusiuosius pasikalbėti apie jausmus.

Platelių ežere pradėti povandeninio geologinio paveldo tyrimai. Bus siekiama ištirti unikalius geologinius darinius ir sudaryti jų žemėlapį.

Kaip viešosios valdysenos praktikoje ir teisėje vertintini raginimai trauktis LRT tarybai ir ar tikrai sklandžiam LRT veikimui geriausia išeitis būtų tarybos atsistatydinimas kartu su generalinės direktorės ir administracijos pasitraukimu?

Videniškių vienuolyno muziejus yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima įsigyti lietuviškais užrašais papuoštų kalėdaičių, o nebe pirmus metus sakralinių amatų centro darbuotojai kviečia kalėdaičius pasigaminti ir patiems.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Šilalės viešojoje bibliotekoje bei Upynos miestelyje pristatyta į lietuvių kalbą išversta Giovanni Perotto knyga „Ne! Nelieskite vaikų!“. Joje pasakojama apie iš Šilalės rajono kilusį kunigą Stanislovą Bartkų.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. 

Vakar Seime baigėsi dvi dienas trukęs LRT įstatymo pataisų svarstymas. Opozicija, protestuodama prieš siūlomus pakeitimus, pasirinko vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai, nepažeidžiant procedūrų, įstatymų leidybos procesas vilkinamas ilgomis kalbomis ir procedūriniais veiksmais. Kaip šią taktiką vertinti politinės kultūros požiūriu ir kiek ji priartina Lietuvą prie kitose demokratijose įprastų parlamentinės kovos formų?

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą?

Didžiausia poezijos leidykla šalyje „Slinktys“ mini savo veiklos dešimtmetį.

1986 metais pirmą kartą nuskambėjusi daina „Ant kalėdinės eglutės“ tapo tikru kalėdiniu hitu ir viena populiariausių visų laikų lietuviškų kalėdinių dainų. Kokia šios dainos istorija?

Ved. Justė Luščinskytė

Projektas „Jaunojo tapytojo prizas“ šiemet išplėtė geografiją Lietuvoje ir Rygoje paskelbti konkurso nugalėtojai, o finalininkai savo darbus pirmą kartą pristatė ne tik Vilniuje, bet Panevėžyje.

Kiek baroko literatūros kūrinių jau išversta į lietuvių kalbą ir kokią įtaką kalba darė to meto literatūrai?

„Ryto allegro“ skamba speciali šventinė rubrika, skirta lietuviškų kalėdinių kūrinių istorijoms. Šiandien kalbame su trumpametražio filmo „Paslaptis“ režisieriumi Kęstučiu Drazdausku.

Po beveik aštuonių valandų svarstymų, parlamentarai baigė Seimo posėdį ir prie pataisų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo atleidimo palengvinimo nagrinėjimo grįš šiandien.

Vilniuje įvyks šokio menininkės Lizos Baliasnajos naujausio kūrinio „Shield is a Weapon“ lietuviškąją premjera.

Kokias naujienas 2026- iesiems parengė Marijampolės Dramos Teatras?

Ved. Marius Eidukonis

„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Šiandien nusikelkime į Tauragę, kur jau daugelį metų koncertuoja gospel choras „Gloria“.

Šiandien Vilniuje prasideda tęstinis protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ – tris vakarus iš eilės žmonės rinksis prie Seimo, reikšdami nepritarimą skubos tvarka svarstomoms LRT įstatymo pataisoms, Nepriklausomybės aikštėje degs laužai.

Perleistas pirmasis lietuviškos simfoninės muzikos įrašas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ fragmentas, įrašytas 1942 metais Vokietijoje.

Visą šią savaitę „Ryto allegro“ skamba speciali šventinė rubrika, skirta lietuviškų kalėdinių kūrinių istorijoms. Šiandien domėsimės serialo „Tai bent Kalėdos“ atsiradimu ir jo užkulisiais.

Ved. Justė Luščinskytė

Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, Vilniuje įvyko tradicinis ypatingų teatrų festivalis-forumas „Begasas“.

Kaunas didžiąsias metų šventes šiemet pasitinka pasidabinęs Art Deco stiliumi. O kaip šis stilius atsispindėjo per Kalėdas tarpukariu?

Ar artimiausiu metu Visagine duris atvers Mados istorijos muziejus?

Ar žurnalistai turi teisę protestuoti? Kaip Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksą gali paveikti šiuo metu Seime svarstomos pataisos? Pokalbis su Europos žurnalistų federacijos prezidente Maja Sever.

Prieš 35 metus įrašyta viena žinomiausių lietuviškų kalėdinių dainų – Tomo Augulio „Kalėdų naktį tylią“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

1959-aisiais įkurtas seniausias buvusio Šiaulių universiteto merginų choras „Pavasaris“ mini jubiliejų.

Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Marcino Wichos knygą „Daiktai, kurių neišmečiau“ ir Emanuele Coccia veikalą „Namų filosofija“.

Užutrakio dvaro rūmuose duris atvėrė nacionalinė konkursinė liaudies dailės paroda „Aukso vainikas“.

Šiandien priešais Lietuvos Respublikos Seimą rengiama vieša gedulo ir susitelkimo akcija „In memoriam „Valstybė, kuri veikia“ 2024-2025“.

Jaunojo kūrėjo premijos lauretai choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis, teatro režisierė Eglė Švedkauskaitė bei kompozitorius Kristupas Bubnelis ir premiją už svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje įvertintas kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus atsisakė premijas priimti iš kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės rankų.

Seimas vakar patvirtino 2026 metų biudžetą. Jame mažėja lėšos kultūrai, įšaldomas LRT biudžetas. Kokie metai laukia kultūros ir žiniasklaidos kitąmet? Pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene.

Indijos šviesų šventė Dyvalis buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, italų virtuvė buvo įtraukta į „Nematerialaus kultūros paveldo“ sąrašą.

Ved. Marius Eidukonis

Raseinių krašto istorijos muziejuje paroda „Keturi kūrybos takai“ pristato skirtingus keturių kūrėjų žvilgsnius į supančią aplinką.

Kultūros naujienos iš užsienio spaudos.

Per Kalėdų mugę – menininkai ir socialinių įstaigų globotiniai po vienu stogu. Apie Vilniaus senamiesčio menininkų bendruomenės iniciatyvą pasakoja viena iš mugės organizatorių Solveiga Gutautė.

Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo planuojama įrengti sodą.

Žaliasis miestas Vilnius sugalvojo naują gyventojų įtraukimo būdą. Piliečių asamblėja leis vilniečiams prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo mieste. Pirmoji užduotis – kaip pasiekti, kad mieste kuo dažniau keliautume viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu.

Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis.

Kas yra lyčiai jautri kalba, ar ją įmanoma sklandžiai Lietuvoje?

Kaune įvyko šių metų Lietuvos beatbox’o čempionatas. Pirmą kartą istorijoje varžybose atverta scena ir naujai U16 kategorijai.

Seime liko vienas žingsnis iki valstybės biudžeto patvirtinimo. Kokia finansinė kitų metų perspektyva Lietuvos kultūros laukui?

Šiandien įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti pasaulį“ premjera.

Pasvalio gimnazijoje veikianti dailės galerija švenčia savo veiklos 50-metį.

Ved. Marius Eidukonis

Kuo panaši sveikatos paslaugų ir meno rinka? Abi neveikia. Komentare teigia menotyrininkas Ernestas Parulskis.

Yra jaunojo tapytojo prizas, užviso gyvenimo nuopelnus apdovanojami vyriausieji menininkai, o kur vidurinioji kartą? Šią spragą sumanė ištaisyti Vilniaus dailės akademija ir įsteigė „Vidurio amžiaus tapytojo prizą“. Projekto organizatorius – „Titaniko“ direktorius, menininkas, kuratorius Vidas Poškus ir prizo laureatas.

Vakar paskelbti 2025 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Kokias šių metų kultūros tendencijas atskleidžia svarbiausias metų apdovanojimas ir ką rodo šešių laureatų pavardės pokalbis su Nacionalinės dailės galerijos vadove, meno kritike, buvusia Nacionalinės premijos komisijos nare Lolita Jablonskiene ir meno analitike, Vilniaus universiteto profesore Egle Kačkute.

Kuo demokratinei visuomenei yra svarbus visuomeninis transliuotojas, kodėl kyla pavojus žodžio laisvei, kai stiprėja politikų įtaka ir kokį vaidmenį galėtų atlikti Taryba? Pokalbis su buvusiais LRT tarybos nariais Diana Vilyte ir Liudviku Gadeikiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Užsienio spaudos apžvalga.

„Baleto šimtmetis man pirmiausia yra ne dabartis, o padėka praeičiai“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausias choreografas Martynas Rimeikis, kviečiantis į baleto „Kopelija“ premjerą.

Baigėsi Kauno Steigiamojo Seimo aikštės architektūros idėjų konkursas. Tačiau jo rezultatai architektams kelia rimtų klausimų.

„Čia gali visko pasisemti bei pamaitini savo ego – sužinai, kas dabar yra nauja“, – apie dailės mokytojos darbą sako Eglė Dučinskienė. Jai tenka dirbti su įvairiais mokiniais, tarp jų ir turintys sutrikimų.

„Man kinas yra pažinimo įrankis“, – viename interviu yra sakęs garsus Serbijos kino režisierius, Jugoslavijos Juodosios kino bangos pradininkas Želimiras Žilnikas.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiauliuose Žaliūkių malūnininko sodyboje pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda.

„Paaugliai yra turbūt patys išrankiausi skaitytojai“, – sako ne vieną knygą paaugliams parašiusi teisininkė Aušrinė Tilindė,

„Prospekto“ galerijoje atidaroma kolektyvinė paroda „Mobilumai kadre ir už kadro“ ir pristatomas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2025 metų metraštis „Lietuvos fotografija“.

Vilniuje pristatoma didžiųjų lietuviškų skarų, atspindinčių kiekvieną Lietuvos regioną, kolekcija.

Socialinių paslaugų centre „Klaipėdos lakštutė“ įvyko molinio miestelio atidarymo šventė ir Advento skaitymai.

Kaip bibliotekos gali prisidėti prie demokratinių visuomenės pamatų stiprinimo ir demokratinių procesų visuomenėje puoselėjimo?

Kokia buvo žiniasklaidos orbanizacijos Vengrijoje pradžia? Pokalbis su protestavusiu ir už tylos minutes eteryje atleistu radijo laidų vedėju Attila Mong.

Ved. Marius Eidukonis

„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.

Kodėl ne vienoje valstybėje prasidėjo spaudimas žiniasklaidai? Ar šiandieninėms visuomenėms yra svarbus visuomeninis transliuotojas, kaip žodžio laisvės ir demokratijos pagrindų garantas? Apie tai, kokia situacija susiklostė Lenkijoje, kas vyksta Estijoje, – pokalbis su LRT bendradarbiais Laurynu Vaičiūnu ir Vaidu Matulaičiu.

Klaipėdos muzikinio teatro apšvietimas pelnė prestižinį įvertinimą tarptautiniame konkurse „LIT Lighting Design Awards“. Pokalbis su dizaino kompanijos „Energy Green“ vadovu Vytautu Judicku ir apšvietimo dizaineriu, koncepcijos kūrėju Šarūnu Noskaičiu.

Kad galutinai nesugriūtų, vienas unikaliausių pastatų Klaipėdos centrinio pašto kompleksas greičiausiai bus perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei.

Šokimai, rodymai, nudavimai – taip prieš šimtą metų buvo apibūdinamas baletas. Taip vadinasi ir šiandien atidaroma profesionalaus Lietuvos baleto šimtmečiui skirta paroda. Pokalbis su parodos kuratoriumi, šokio istoriku ir kritiku Helmutu Šabasevičiumi, Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoju baleto ugdymui Eligijumi Butkumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiaulių valdininkai nusprendė naikinti istorinę miesto savivaldybės pastate esančią „Liaudies namų“ salę ir paversti ją sandėliu.

Vilniuje Valdovų savaitgalį baigėsi Tarptautinis E. Balsio kompozitorių konkursas.

Su kokiomis politinio poveikio priemonėmis susiduria žinaisklaida Sakartvele, Slovakijoje ir Vengrijoje?

Šį vakarą laukia koncerto Pasaulio dainos kalėdoms iš Nacionalinės Kauno filharmonijos tiesioginė transliacija per LRT KLASIKĄ. Programą parengė Kauno fortepijoninis trio ir sopranas Gabrielė Bukinė.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

„Utenos radijas" švenčia savo veiklos 20-ies metų jubiliejų.

Mantas Balakauskas apžvelgia Džeko Gilberto poezijos knygą „Didžiosios ugnys".

Šiauliuose neseniai atnaujintas geležinkelio muziejus, įkurtas dar 1971 m. rugsėjo 4 d., minint Šiaulių geležinkelio stoties 100-ąsias metines.

Beveik metai kaip kultūros atašė misiją Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje vykdo Gabrielė Žaidytė. Ką pavyko pasiekti per metus ir kas laukia ateityje?

Trys mūsų šalies tyrėjos, daktarės Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rūta Ubarevičienė bei magistrė Greta Striganavičiūtė – šių metų konkurso „Moterims moksle“ nugalėtojos.

„Kultūrinis pažinimas tebėra vienas efektyviausių būdų išsiugdyti etinį ir politinį jautrumą, be kurio demokratinė visuomenė negali gyvuoti", - sako Londono universiteto instituto Paryžiuje (ULIP) direktorius ir Europos literatūros profesorius dr. Benas Hutchinsonas.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Kaip dirbtinis intelektas gali tapti kūrybos ir bendravimo įrankiu muziejuose? Ką jis keičia muziejuose? Pokalbis apie Lietuvos muziejų forumą „Muziejai: pokyčio jėga“ su Muziejų asociacijos valdybos pirmininku Mariumi Pečiuliu.

MO muziejuje atidaroma paroda „Pievos ir akys“. Apie ką vienoje erdvėje kalbėsis didžiosios Lietuvos meno eksperimentatorės Kazimieros Zimblytės darbai ir Peru gimusios prancūzų menininkės Rose Lowder filmai? Parodos kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė.

Performansas ,,Morfėjo kambarys“ keliauja po mažiausius Lietuvos miestelius. Kodėl jo kūrėjams tai yra svarbu?

Pasaulyje tvyrančios įtampos, žmogaus ir gamtos santykiai, galingų korporacijų įtaka – tai temos, apie kurias kalba dokumentinio kino režisieriai šiandien prasidedančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Laidoje dalyvauja VDFF vadovė, programos sudarytoja Eglė Maceinaitė bei festivalio koordinatorė, programos sudarytoja Aušra Umbrasaitė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kam reikalingos viešosios kalbos ir kaip jos pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius?

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta keturių menininkų paroda „Suaugę sapnai“.

Turino 10-ojoje tarptautinė trumpametražių filmų mugėje „ShorTO Film Market“ Lietuva šiemet buvo šalis viešnia.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla švenčia savo 80 metų veiklos jubiliejų. Kaip šią mokyklą regi joje 50 metų dirbanti prof. Veronika Vitaitė?

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi Kaulai„ amerikiečių leidyklos bus išverstas ir išleistas anglų kalba. Kiek sudėtinga šiuolaikiniam lietuvių autoriui sudominti anglakalbių šalių leidėjus?

Kaip menas gali padėti vaikams, gyvenantiems karo, priverstinio perkėlimo ir netikrumo sąlygomis?

Ved. Marius Eidukonis