„Džinas išleistas iš butelio. Situacija blogėja dar ne valandomis, dar ne dienomis, bet blogėja savaitėmis“, – kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen apie metus trunkantį valstybės pamatų ardymą ir jo tarpinę kulminaciją – Seime laužomas taisykles dėl įtakos LRT.Istoriko Norberto Černiausko pastebėjimu, tokius veiksmus būtina vertinti rimtai, kitaip nei paskutinę pirmosios Lietuvos Respublikos vasarą 1940-aisiais. „Tada visi laukdavo, kad kas nors įvyks ypatingo – ir tada mes sureaguosime. Niekada nieko ypatingo neįvykdavo – tik kiek kitaip. Todėl dabar geriau į ženklus reaguoti perdėtai, negu po to save graužti, kad mes nieko nedarėme“.
#sureikšminkim

Lietuvos socialdemokratai ne pirmą kartą bando užsitikrinti politinę įtaką LRT, primena buvęs LRT generalinis direktorius, istorikas Kęstutis Petrauskis: „Nors politikai galvoja: paimsiu LRT ir tada valdysiu žmonių sąmonę, to neįmanoma padaryti – propagandinės sidabrinės kulkos kaip anksčiau nebėra. Politikai iš istorijos nesimoko“.Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad prezidentūros nebylus palaikymas tokiam Seimo daugumos veiksmui yra esminis. „Iš Dalios Grybauskaitės galėjai tikėtis bent veto. O dabar valdžios šakos žengia kartu“, – sako ji.„Sureikšminkim“ pokalbyje su Marijumi Gailiumi – apie politikus, kurie savo smunkantį autoritetą pridengia cenzūra.#sureikšminkim

#sureikšminkim

Sprendžiant klimato krizę tinka vadinamoji „kalinio dilemos“ analogija: valstybės tikisi sau ekonominės naudos, kad kiti padarys daugiau. „Paradoksas tas, kad kai trumpuoju laikotarpiu elgiamės naudingai sau, ilguoju laikotarpiu visi sau kenkiame“, – sako klimatologas Silvestras Dikčius.

„Jeigu mitinguojame dėl kultūros – galime mitinguoti ir dėl klimato kaitos. Nes klimatas irgi kaip kultūra, tik kol kas padėtis dar nesuerzino iki galo. Bet kai pamatysime destrukciją, visuomenė sukils“, – sako Seimo liberalas Simonas Gentvilas.

Minint Paryžiaus susitarimo dešimtmetį – „Sureikšminkim!“ pašnekesys apie klimato vargus ir retus džiaugsmus.

Paryžiaus klimato kaitos konferencija vyko nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d. ir nustatė svarbiausius įsipareigojimus valstybėms klimato krizei suvaldyti.

#sureikšminkim

„Ne tik veiksmai, bet ir žodžiai turi didelę jėgą, – sako žinomas psichologas, suicidologas Paulius Skruibis, komentuodamas politizuotus viešus išpuolius prieš garbingus žmones. – Todėl visiškai kategoriškai nesutinku su socialdemokratų raginimu nereaguoti į [valdančiųjų partnerio] retoriką.“

„Žodžiai gali įkvėpti, žodžiai gali žeisti, o nepagrįsti žodžiai sminga giliai į širdį“, – kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip politikui ir bet kuriam viešam asmeniui gintis nuo politizuoto ir piktavališko persekiojimo? Atsakymų ieškome tinklalaidėje „Sureikšminkim“.

Naujausioje tinklalaidėje Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad liberalų ir socialdemokratų požiūris ypač išsiskyrė pagal vieną kriterijų – kaip saugant liberaliąją demokratiją elgtis su populistinėmis jėgomis.

Politologo, buvusio socialdemokratų ideologo Liutauro Gudžinsko teigimu, priimti tokius partnerius į koaliciją pavojinga – tai lyg šokti su kardais. „Gali ne tik save susižeisti – gali ir pačią šalį panardinti į rimtą krizę“, – sako L. Gudžinskas ir priduria: populistus reikia sureikšminti.

Šį kartą „Sureikšminkim“ apie tai, kaip destruktyvų populizmą atlaikys Lietuvos partijos ir dabartinė koalicija, kaip tai atlaikys pati demokratija.

Sveikatos sistemą griaunanti reforma – eilės ilgės, gydytojų mažės? Kokias pasekmes atneša valdančiųjų įžiebtas sveikatos sektoriaus skaldymas ir medikų supriešinimas, kokius padarinius sukels įgyvendinta reforma, – apie tai Liberalų sąjūdžio tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Medikų sąjūdžio valdybos nariai Robertas Adomaitis ir Auristida Gerliakienė.Buldozeriu stumiama socialdemokratų reforma privatų sektorių vaizduoja kaip priešą: „Jie ir mes, už ir prieš, viešasis ir privatus sektorius“, – apgailestauja gydytojas R. Adomaitis.Tačiau žmonių aptarnavimo kokybės sampratą valstybinės ligoninės ir poliklinikos perėmė iš privataus sektoriaus ir toliau iš jo mokosi. Todėl vis daugiau įstaigų pacientus pasitinka ne kaip statistinius vienetus, o kaip žmones, kuriems šalia gydymo suteikia sveikimo patirtį, pabrėžia Medikų sąjūdžio valdybos narys R. Adomaitis.Kviečiame klausyti naujausio tinklalaidės “Sureikšminkim!” epizodo!

Kad nebereikėtų laužyti iečių dėl gynybos ir apgailestauti dėl kompetencijos trūkumo dabartinėje Vyriausybėje, politinės jėgos turėtų krašto apsaugą įtvirtinti kaip valstybės fundamentą, teigia Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Partijų susitarimą dėl gynybos galėtų inicijuoti prezidentas, kaip jau buvo padariusi Dalia Grybauskaitė, sako karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys: „Ne tik dėl šventos ramybės viduje – tai būtų kaip komunikacinis rizikų valdymo įrankis“.

Kam iš tikrųjų skirtas rekordinis finansavimas – gynybai plačiąja prasme ar karybai? Ką mums apie gynybą iš tikrųjų byloja premjerė, kartais nežinanti, kokiu žodynu kalbėti? Naujausias „Sureikšminkim“ pokalbis.

„Gynybos sektoriaus investicijomis mes dabar esame kaip norvegai tada, kai naftą atrado. Turime išmokti valdyti megaprojektus“, – sako buvusi krašto apsaugos viceministrė, 12 įmonių valdybų narė Orijana Mašalė.Tačiau tam, kad tuos projektus įsuktume, patys turime suktis greičiau, pabrėžia Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Smarkiai atsiliekame. Politika turi atitikti karo fronto realybę. Kai Ukrainoje sprendimų ciklas apsisuka kas 5-6 savaites, pas mus vienas veiksmas užtrunka metus.“

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, sumaištį valstybėje keliančių radikalų rizikos niekur nedingo, priešingai, jos tik auga. „Pagrindinis populistų tikslas – suskaldyti visuomenę, ją poliarizuoti ir įteigti žalingą mintį, kad Lietuvos pasiekimai nieko verti, mes tariamai einame ne ta trajektorija, o kilus rimtam egzistenciniam pavojui tariamai nesugebėtume apsiginti. Tačiau tam yra priešnuodis – tai ir realią galią parodžiusi pilietinė visuomenė, ir atsakingi, pagarbą faktams išsaugoję politikai“, – sako ji.Giliojo politinio sukrėtimo apžvalga – naujausiame „Sureikšminkim!“ epizode. Kalbina Marijus Gailius.

Jei kultūra bus skurdi, nebebus valstybės, sako asociacijos LATGA tarybos narė, dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle, kartu su bendraminčiais sukilusi prieš koalicijos dėlionėje paaukotą Kultūros ministeriją.

Liberalų sąjūdis dar prieš rinkimus buvo kategoriškas: jokių reikalų su „Nemuno aušra“. Dabar tą patį su didele jėga įgarsino Lietuvos kūrėjai: šalin „Nemuno aušrą“ nuo kultūros!

„Pamačiusios tokį kultūros sektoriaus vieningumą, bendrystę, ši jėga tikrai pasistengs skaldyti“, – įspėja Seimo narys Simonas Kairys.

„Sureikšminkim“ – jau eteryje. Kalbina Marijus Gailius.

#sureikšminkimKaip padaryti, kad mokykla neliktų vien egzaminų laikykla? Reikia dar labiau pasitikėti mokytojais, nes pagal faktą ir taip visas ugdymo svoris gula ant jų pečių. „Apie švietimą turime mąstyti 10 metų perspektyvoje, nes važiuoti tais pačiais bėgiais darosi neįmanoma“, – sako Seimo narys Simonas Kairys.Juolab kai dabartinėje švietimo krizėje darosi nesaugu visiems, pabrėžia mokytojas Paulius Sungaila: „Švietimas visada buvo galimybė nulemti savo ateitį savarankiškai. Dabar atsitinka, kad valstybė už tave gali nuspręsti: tu išlaikysi egzaminus ar ne. Tai pavojinga zona“.Pokalbis pasitinkant Rugsėjo 1-ąją – jūsų pamėgtose platformose. Kalbina Marijus Gailius.

Dešimtajame tinklalaidės „Sureikšminkim!“ epizode Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir šachmatų sporto apžvalgininkas bei daininkas Domantas Razauskas diskutuoja apie šachmatų ir politikos sąsajas bei gyvenimiškas taisykles anapus žaidimo lentos, kalbina Marijus Gailius.

Kartu jie svarsto, ar geri politikai iš tiesų mąsto kaip šachmatininkai, kokių „pėstininkų“ šiandien dažniausiai atsisakome Lietuvos politikoje ir ką reikštų į politinius procesus įnešti daugiau strategiškai suplanuotų ėjimų. 

Politikoje, kitaip nei šachmatuose, neįmanoma kontroliuoti viso veiksmo žaidimo lentoje. “Politikoje mažai ką gali padaryti neįtikinęs bent dalies oponentų. Tai yra didžioji mūsų veiklos komplikacija ir žavesys”, - sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Diskusijoje susilieja trys skirtingos, bet netikėtai susijusios sritys – šachmatai, politika ir muzika. Ar visos jos, teisingai suprastos ir taikomos, gali keisti pasaulį?

Ką reiškia padėti karo alinamai Ukrainai politiniais sprendimais, o ką – būnant pirmosiose fronto linijose? Kaip išlaikyti visuomenės dėmesį karui, kai naujienos iš jo tampa rutina? Kaip Lietuva yra pasiruošusi, jei blogiausias scenarijus taptų realybe?

„Fronte gyvenimas yra labai paprastas: užduotis – būti čia ir dabar. Lietuviams civiliams norėčiau perduoti – jūsų užduotis taip pat būti čia ir dabar, ne sėdėti namie ir piktintis, o klausti: ką galiu padaryti dabar?“, –  dalijasi žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen.

Tinklalaidėje „Sureikšminkim“ karo, gynybos ir atsparumo temomis kalbasi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen.

Negi kas nors pageidautų dar ilgesnių eilių poliklinikose? Ar ligoniai sutiktų vėl grįžti prie senų žeminančių praktikų ir gydytojo palankumą pelnyti pinigais vokelyje ar brangaus gėrimo buteliu? Ne ir dar kartą ne? Tuomet kodėl valdantieji vis tiek stumia medicinos paslaugų reformą?

Kam vis dėlto reikalinga Seime svarstoma sveikatos paslaugų reforma, kuri gydytojams ir pacientams, kaip jie sako, nereikalinga ir gali būti žalinga, Tinklalaidėje „Sureikšminkim“ aiškinasi Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius ir pacientų asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, moderuoja Marijus Gailius.

Buldozeris – įprasta metafora grubiam įstatymų stūmimui įvardinti. Valdančiųjų socialdemokratų ir demokratų pagreitis – jau kas kita. Buldozeris bent burzgia. O jie su visu svoriu neria į dugną, apžvelgdama Seimo pavasario sesiją pastebi Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Dabar jie yra valdžia. Kadangi jie valdžia, tuomet kyla savaiminis malonumas primesti savo valią kitiems“, – dialogo su opozicija ir derinimo su socialiniais partneriais stoką įvardija ji.

Liberalų sąjūdžio lyderės pastebėjimu, mažiau patirties turintys valdantieji nė nepastebi, kaip savo paklusimu partinei ar koalicinei linijai numušinėja likusias politinio padorumo karteles. Ką praėjusį pusmetį liberalai regėjo ir pergyveno Seime, pasakojame laidoje „Sureikšminkim“.

Kurie politikai savo darbe elgiasi kaip stručiai, kurie savo postuose atrodo lyg povai? Istorikas prof. Nerijus Šepetys su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen svarsto, iš kur į politiką atėjo tiek žmonių, kurie savo darbe daro ką tik nori, tik ne politiką. Kas jie per paukščiai politinėse padangėse?

Buvo laida „Langas į gamtą“, yra laida „Langas į valdžią“, ši liberalų tinklalaidės serija – tai langas ir į gamtą, ir į valdžią.

Triukšmingi politikos vyrų kivirčai tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje nurodo nelinksmą tendenciją – šiaulietiško bachūro elgesio taikymą valdant valstybę.

Kaip šitą valdžioje vis įsidrąsinantį įžūlų tipažą atlaiko racionalūs, solidūs politikai? Kuo politikos bachūrai grasina liberaliai demokratijai ir pasaulinių galių sanklodai? Apie politikos vyrų trumpą meilę ir ilgą nesantaiką svarsto Seimo liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas.

Aritmetikoje atliekami keturi veiksmai, tačiau valdantieji socialdemokratai su demokratais linkę taikyti vos du – atimti ir padalinti, pamiršę sudėtį ir daugybą.

„Valdantieji smarkiai pamelavo du kartus. Pirma, sakydami, kad būsimi mokesčiai palies tik kitus, o daugumai niekas nesikeis. Akivaizdu, kad taip nėra. Antras melagingas buvo argumentas, kad mokesčiai eis gynybai. Iš projektų matome, kad lėšos nebus skiriamos gynybai“, – tinklalaidėje „Sureikšminkim“ kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Audriumi Klišoniu tinkalaidėje V. Čmilytė-Nielsen nagrinėja, kokiu būdu numatomi mokesčiai klius žmonėms ir pirmiausia – aktyviausiems. Kalbina Marijus Gailius.

Negi po socialdemokratų ir demokratų mokesčių reformos jau gyvensime kaip Švedijoje? Kad ne. Veikiau šita reforma tęsia sovietinį paveldą, kai valstybė ateina su šūkiu pasirūpinti kiekvienu, o kad pasirūpintų – turės iš ko nors paimti.
Valdantieji kairieji su savo mokesčiais kuria naujas problemas, užuot iš esmės pasirūpinę valstybės pagrindiniu prioritetu – Lietuvos gynyba. Apie tai tinklalaidėje „Sureikšminkim“ kalba Seimo nariai liberalai Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys, kalbina Marijus Gailius.

Antroje „Sureikšminkim!“ tinklalaidės laidoje kalbame apie dvi temas, kurios šiandien ypač svarbios – moterų teises ir asmeninę atsakomybę.Ar reprodukcinė sveikata – tik nėštumo nutraukimas ir kodėl apie tai vėl tiek triukšmo? Kodėl reikia reprodukcines ir kitas moters teises įtvirtinti įstatymu, nepaliekant tokios svarbios srities tik ministro žinioje, tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ paaiškina Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė.