2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias dideles rinkas kaip Skandinavijos šalys ar Nyderlandai. 

Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė

Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.

„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.

Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.

Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėja, o kaina mažėja.

Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.

Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai,  UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.

Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. 
„Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir  Verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius – apie kaimynines rinkas ir kryptis, kuriomis šiandien verta diversifikuoti portfelį. 

Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kaip įmonė plečiasi už Atlanto, kodėl sėkmės receptas slypi inovacijose ir apie platinamą obligacijų emisiją „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas.

Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.

„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto.

Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.

Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį. 

Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.

Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis žemynas yra miegantis lokys. Reikėtų būti labai budriems, nes mes esame labai priklausomi nuo šio kontinento. Ten keliauja mūsų žaliava. Ir jeigu Afrika pradės gaminti, ji pradės galvoti apie žaliavą, kuri būtų šalia. Tada jau kils klausimas, koks bus tas mūsų konkurencingumas“, - teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos Verslo klientų ir institucijų departamento direktorė Rūta Gucu, kuri šioje „Verslo tribūnos“ laidoje patars, ką daryti ūkininkams, kad pavyktų ne tik išgyventi sunkius laikus, neapibrėžtumą, gebėti konkuruoti globaliose rinkose ir atitikti artėjančius ES tvarumo reikalavimus bei suvaldyti rizikas, bet ir kaip susikurti finansinę atsparumo „pagalvę“, kuri ir leidžia verslams išlaviruoti neapibrėžtumų akivaizdoje. „Tie, kas turi „pagalvę“, rezervo bei planą ne tik B, bet ir C, ir D, tie išlaviruoja, išgyvena ir auga.“  

Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams.  Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.